Ar minite Gedulo ir vilties dieną?

Rytoj minėsime Gedulo ir vilties dieną. Prisiminsime masinių trėmimų į Sibirą pradžią. O birželio 15-oji minima kaip Okupacijos ir genocido diena. Tą dieną Sovietų sąjungos ginkluota kariuomenė okupavo mūsų šalį.
Mažeikiškių gatvėje klausėme, ar jie mini Gedulo ir vilties dieną? Ar buvo kas iš jų artimųjų ištremti? Kaip turėtume prisiminti ir minėti šią skaudžią lietuvių tautai dieną?

Stasė VELŽIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Stasė VELŽIENĖ, senjorė:
– Šią dieną aš liūdžiu, kaip ir daugelis mūsų tautos žmonių. Labai gaila, kas buvo. O ypač tų žmonių, kurie buvo ištremti. Bet dabar irgi yra neramu ir mes nežinome, kas gali ateiti ir kas gali būti. Lietuva yra maža šalis, kuri turi didelį kaimyną. O jis nėra labai draugiškas. Todėl liūdime ir dėl to.
Iš mano artimųjų niekas nebuvo išvežtas į Sibirą, nes buvome neutralūs. Mes niekur nesikišome, nors buvau veikli, vaidindavau.
Aš nesu mažeikiškė, esu kilimo iš Kryžkalnio. Pamenu, kad atvažiuodavo iš Vilniaus ir agituodavo į komjaunimą, bet aš netapau komjaunuole.
Smagu, kad yra iškeliamos vėliavos, kad yra prisimenama ta diena. Yra žmonių, kurie tuo rūpinasi, o mes visada pritarsime jų veiksmams.

Antanas POCEVIČIUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Antanas POCEVIČIUS, senjoras:
– Kaip ir visiems, man svarbi ši nelinksma data. Bet specialiai kad ją minėčiau – taip nėra. Kadangi iš mūsų artimųjų niekas nebuvo išvežtas į Sibirą, nepasiliko Sibiro platybėse, tai nėra ką ir prisiminti.
Bet mano tėvukas dalyvavo Birželio sukilime. Šią dieną irgi turėtume prisiminti. Tai buvo labai svarbus įvykis mūsų tautai.
Neužtenka iškelti trispalves su gedulo kaspinais ir nueiti į bažnyčią. Reikia daugiau aiškinti mokyklose, kaip tai vyko ir kokius baisumus teko išgyventi. Man daug apie tai pasakojo bočius.

Aleksas KAUPYS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Aleksas KAUPYS, buvęs „Atmosferos“ futbolininkas:
– Visi mini šią dieną, ir aš nesu išimtis. Visa Lietuva prisimena tą skaudžią datą mūsų tautai. Mano senelis buvo ištremtas. Jis sunkiai dirbo tiesdamas „Belomorkanalą“. Tai buvo katorginis darbas. Šį kanalą kasė vedinamieji „zekai“.
Rusų laikais sunku buvo minėti tą dieną. Mano amžinatilsį bočius daug pasakodavo apie trėmimo baisybes. Ir tai, ką jis patyrė nežmoniškomis sąlygomis dirbdamas, tiesdamas tą mirties kanalą.
Šią dieną būtinai turi būti iškeltos vėliavos su gedulo kaspinais, tik gaila, kad ne visi tai daro. Net valdžios žmonės ne visada taip pagerbia mūsų praeitį, neiškelia vėliavų prie savo namų. Gaila, bet kiekvienas pats apsisprendžia, ką jam pagerbti…

Milda KARVAUSKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Milda KARVAUSKIENĖ, senjora:
– Aišku, kad minime šią dieną. O ar dar gali būti kitaip?
Nors iš mūsų giminės niekas nebuvo ištremtas, bet mes prisimename šią datą. Tai buvo labai baisus laikmetis. Buvo žmonių, kurie važiuodavo į Rusiją lankyti savo artimųjų. Jie pasakodavo, kaip sunkiai ir baisiai ten gyvena tremtiniai.
Labai gerai, kad dabar yra prisimenami tremtiniai ir politiniai kaliniai, kurie patyrė nežmoniškas kančias tolimame Sibire. Jų pagerbimas neturėtų apsiriboti tik vėliavų iškėlimu ir apsilankymu bažnyčioje per  Mišias. Reikėtų sugalvoti įvairesnių pagerbimo formų.

Gražvydas GUDAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Gražvydas GUDAUSKAS, Savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojas:
– Aš neminiu Gedulo ir vilties dienos. Tokios tradicijos neturiu. Iš mano artimųjų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą. Tam, kam ta diena yra svarbi, galėtų minėti pagal savo šeimos nusistovėjusią tradiciją. O šiaip užtektų ir vėliavos pakėlimo su gedulo kaspinu, kad būtų prisiminti ištremti žmonės.
Gal kiti važiuoja į kapines, jei yra palaidoti jų artimieji, buvę tremtyje? Aš tokių neturiu, tai paprasčiausiai dėl to ir neminiu tos dienos.

Nijolė TRETJAKOVA. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

 Nijolė TRETJAKOVA:
– Mes minime Gedulo ir vilties dieną. Bet iš mūsų artimųjų niekas nebuvo išvežtas į tremtį. O paminėti kiekvienas gali kaip kas nori. Vieni eina į kapines, kiti – pamini šeimos rate.
Iškeliamos vėliavos – tai irgi yra pagerbimas tų žmonių, kurie buvo ištremti.

4 Atsakymai į “Ar minite Gedulo ir vilties dieną?”

  1. J parašė:

    P.Grazvydai nesiteisink jiems neduota suprast kad ne visi is bandos yra ,sneka viena daro kita masto trecia LIETUVIAI jau tokie nors tiesa pasakius as dziaugiuosi kad as ZEMAITIS

  2. Gražvydas parašė:

    Nereikia ateities laukti. Ją reikia kurtis pačiam. Ir švietimo skyriuje dirba ne Gudauskai, o tik vienas jų. Pasakiau tą, ką galvoju, tai yra mano nuomonė. Norite… švęskite tą dieną. Aš nešvenčiu. Savo nuomonės niekam neperšu. Ir prašau man savo nuomonės taip pat neprimesti.

  3. Va,tokie parašė:

    Gudauskai dirba svietimo skyriuje, tai kokios ateities laukti ?

  4. J parašė:

    Nors vienas pasake ka galvoja,o kitiduok Die kad tiesa sakytu ,kaip ruskiu laikais sauke kokia didele jiems svente lapkricio 7 taip ir dabar ….o i tokius renginius susirenka saujele zmoniu ……taip kad……

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*