Medicininės pažymos, kad esi sveikas ir gali dirbti, reikia darbdaviui. Kiekvienais metais švietimo įstaigos surenka pažymas apie profilaktinį darželinukų ir moksleivių patikrinimą. Medicinos įstaigos ir visuomeninės organizacijos skelbia įvairias akcijas, skirtas sunkių ligų prevencijai. Specialistai agituoja mus kartkartėmis apsilankyti pas gydytojus ir patikrinti sveikatos būklę, kad išvengtume įsisenėjusių ar nebepagydomų ligų.
Ar mažeikiškių požiūris į sveikatą atitinka nūdienos reikalavimus, domėjomės gatvės praeivių.
Vaida BYTAUTĖ,
dirbanti užsienyje:
– Kai parvažiuoju iš darbo užsienyje, visada sveikatą dėl savęs pasitikrinu. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema man yra priimtinesnė, čia gydytojai daugiau dėmesio kreipia į žmogų.
Aišku, jausdama, kad sveikata pradeda šlubuoti, neatidėliodama į gydytojus kreipiuosi ir užsienyje.
Manau, kad žmonės sveikatą turėtų tikrintis, todėl priverstinis profilaktinis tikrinimasis yra naudingas. Mano sesuo turi vaikų, tai ji privalomus patikrinimus vertina tik teigiamai.
Robertas KOCHAS,
langų montuotojas:
– Sveikatą labai seniai besitikrinau, nes jaučiuosi labai gerai ir nematau reikalo vaikščioti pas daktarus. Gydymo įstaigas aplankau nebent tada, kai prispaudžia bėda.
Mokyklos laikais reikėdavo sveikatą tikrintis kasmet, todėl savaime aišku, kad tai naudinga: išsamiai sužinai apie savo sveikatos būklę.
Suprantu, kad domėtis savo sveikata reikėtų ir savanoriškai. Aktyviau dalyvauju sveikatingumo ir socialinėse akcijose, pavyzdžiui, studijuojant Vilniuje teko dovanoti kraujo.
Daiva NORBUTIENĖ,
„ORLEN Lietuva“ darbuotoja:
– Pas medikus profilaktiškai tikrinuosi, nes man sveikata yra svarbi. Dalyvauja ir vykdomose akcijose, pavyzdžiui tikrinausi dėl krūties vėžio.
Į priverstinį sveikatos tikrinimą dėl darbo ar mokyklos žiūriu neigiamai, nes žmonėms dažniausiai tereikia gauti tą antspaudą ar lapelį. Mano nuomone, tada gydytojai nelabai ieško tų problemų ir žiūri į tai atsainiai. Dėmesį į ligas atkreipia nebent tada, jei pats pasisakai ir prašai ištirti nuodugniau.
Rolandas STELMOKAS,
pastolininkas:
– Sveikatos „dėl savęs“ nesitikrinu, nes nesijaučiu negaluojantis. Žinau, kad yra ligų, kurias galima atrasti iš anksto ir išvengti nelaimės, tačiau su tuo man dar nėra tekę susidurti.
Ką tik pasitikrinau sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo, taip pat į gydytojus kreipiuosi dėl reikalingos pažymos darbui.
Turiu vaikų, ir manau, kad priverstinis tikrinimas yra naudingas tik iš dalies, nes gydytojai moksleivių neapžiūrinėja atidžiai.
Algimantas GIRDENIS,
dirbantis užsienyje:
– Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kas dvejus metus, nes saugau savo sveikatą. Mano nuomone, sveikatą tikrintis „dėl savęs“ yra svarbu, nes gydytojai gali pastebėti ligų, apie kurias pats neįtari.
Viešai rengiamose akcijose išsitirti dar neteko, bet labai norėčiau jose padalyvauti, esu kraujo donoras.
Į vaikų priverstinį tikrinimą žiūriu teigiamai, nors gydytojai dėl didelio antplūdžio ir ne visada gali spėti išsamiai įvertinti vaiko sveikatos būklę.
Viktorija JASKŪNAITĖ,
moksleivė:
– Sveikatos būklę pasitikrinu kasmet, nes pažymos reikia mokyklai, tačiau savanoriškai į gydymo įstaigas nesikreipiu. Kodėl? Gerai jaučiuosi, todėl nematau būtinybės. Jei pasijusčiau blogai, gal ir pasitikrinčiau.
Sergu skydliaukės liga, kas mėnesį pasitikrinu dėl jos, tačiau dėl kitų ligų nesikreipiu.
Manau, kad priverstinis tikrinimasis vis tiek yra naudingas, nes gydytojai gali atrasti ir mūsų nejaučiamas ligas.
Rytis SAVICKIS
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
