Ar reikėtų bausti medikui kyšį davusį pacientą?

Latvijoje bausti gydytojus ir kitus medikus, imančius kyšius pinigais ir kitomis dovanomis, galima nuo 2009 metų. Tikėtina, kad netrukus šioje šalyje bus baudžiami ir „vokelius“ duodantys pacientai, mat Latvijos teisingumo ministras jau įteikė svarstyti projektą, kuriame numatoma galimybė bausti  pacientus, atsidėkojančius gydytojams pinigais.
Mažeikiškių klausėme, ar Lietuvoje reikėtų imtis panašių priemonių.

Birutė MAŽRIMIENĖ. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Birutė MAŽRIMIENĖ, namų šeimininkė:

– Manau, kad ir Lietuvoje turėtų būti baudžiami ne vien tie, kurie ima kyšius, bet ir ta antroji pusė – juos duodantys. Pagaliau jeigu nebūtų tų, kurie už kiekvieną gydytojo paslaugą atsilygina jam „vokeliu“, tai neliktų ir juos imančių. Juk medikai, kaip ir visi dirbantys žmonės, gauna atlyginimus, iš kurio jie gali pragyventi.
Be to, juk dar yra labai daug puikių gydytojų, kurie pacientų „dosnumu“ nesinaudoja, ir nė vienas jų nejaučia nepritekliaus. Aš pati niekada nesu medikui davusi kyšio ir ateityje to nesiruošiu daryti.

Stasė JASUTIENĖ. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Stasė JASUTIENĖ, lopšelio-darželio auklėtojos padėjėja:

– Pritariu tam, kad ir Lietuvoje būtų imtasi panašių priemonių, kovojant su kyšių davėjais ir jų ėmėjais. Gydytojai jau taip įprato, kad net nesusimąsto imdami iš savo paciento piniginę padėką –  jiems atrodo, kad taip ir reikia. O juk šiandien, kai toks didelis nedarbas, ne kiekvienas ir turi iš ko „atsidėkoti“.
Esu operuota ir buvau atsidūrusi nedviprasmiškoje situacijoje. Man buvo duota suprasti, kad jeigu neatskaičiuosiu tam tikros sumos, operacija, suprantama, bus atlikta iš pareigos, tačiau nei dėmesio, nei nuoširdaus rūpesčio galiu nesitikėti. Tai buvo prieš devynerius metus ir „stavkė“ (kalbu ne apie Mažeikių medikus) anesteziologui buvo 50, operuojančiam gydytojui – 150 litų. Kaip turėjau pasielgti? Savo sveikata, gal net gyvybe neišdrįsau rizikuoti.

Vidmantas LEMEŽIS. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Vidmantas LEMEŽIS:

– Be abejo, reikėtų ir Lietuvoje patraukti baudžiamojon atsakomybėn pacientus, duodančius kyšius juos gydantiems gydytojams. Jei duosi vieną kartą, tai taps norma, ir „padėkoms“ nebus galo. Nesu niekada nieko davęs nė vienam medikui, ir ne tik tam nepritariu, bet ir esu kategoriškai nusiteikęs prieš tokius veiksmus.
Manau, kad tokia Baudžiamojo kodekso pataisa pakeistų dabartinę situaciją. Jeigu realiai būtų nubausti bent keli kyšių davėjai, kiti bijotų taip elgtis ir, tikėtina, užsibaigtų kyšininkavimas.

Simona ANTANAITYTĖ. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Simona ANTANAITYTĖ, studentė:

– Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vieną kartą turėtų būti padaryta tvarka: jokio kyšių davimo ir ėmimo. Kol yra kas duoda, tol yra ir kas ima. Kiekvienas gydytojas privalo atlikti savo pareigą ir be jokio papildomo „paskatinimo“. O pacientas turi jaustis saugus, nes už jo sveikatą ir gyvybę atsako gydytojas, gaunantis už tai atlyginimą.
Niekada nebuvau savęs taip pažeminusi, kad duočiau kažkam pinigų už tai, kas ir taip jam priklauso daryti. Iš principo to niekada nedarysiu.

Nerijus BINDOKAS. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Nerijus BINDOKAS, parduotuvės konsultantas:

– Aš už tai, kad ir Lietuvoje būtų imamasi panašių priemonių. Prieš 10–15 metų buvo vos ne įteisinti kyšių-padėkų davimai medikams. O jie prie to labai greitai įprato: mano, kad už gaunamą algą gali viską atlikti atmestinai.
Patys žmonės kalti, kad įpratino medikus prie kyšių ir dabar vargu ar kokia Baudžiamojo kodekso pataisa ką padės. Jeigu atvirai negalės duoti kyšio, duos jį slapta. Turėtų būti tarpusavio susitarimas, kad vieni neduotų, kiti – neimtų.
Dabar gi eini pas gydytoją, duodi pinigų, jis iš karto kitaip į tave žiūri. Ir nedarbingumo lapelį gauni, ir geresnių vaistų skiria.

Antanas SMILGYS. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Antanas SMILGYS, „ORLEN Lietuva“ darbuotojas:

– Turbūt kiekvienas pasisakytų prieš kyšius ir už baudžiamąją atsakomybę juos duodantiesiems bei imantiesiems. Tačiau kiekvienas taip pat norim, kad bėdos atveju mumis būtų normaliai pasirūpinta. Teko kartą su „greitąja“ važiuoti į Klaipėdą. Pakeliui paklausiau sesutės, kiek ir kam reikėtų duoti. Ji man nė kiek nesutrikusi nurodė konkrečias sumas. Jos rekomendacijas tiksliai įvykdžiau.
Manau, kad jokiais įstatymais šios situacijos nepakeisi. Pirmiausia reikėtų pakeisti žmonių mąstymą.