Konstitucija ir Seimo statutas numato Seimo nario neliečiamumą. Parlamentaras už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Taip pat numatyta, kad parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Išskyrus tuos atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu į Seimą buvo kreiptasi dėl 17 narių ir 11 teisėjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Seimas yra sutikęs leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn 8 Seimo narius ir 10 teisėjų.
Rinkimų karštinėje tarp įvairiausių pasiūlymų yra ir siūlymas naikinti Seimo nario neliečiamybę paprasta balsų dauguma arba nustatyti veikas, dėl kurių imunitetas naikinamas automatiškai.
„Santarvė“ teiravosi mažeikiškių ir miesto svečių, ką jie mano apie Seimo nario neliečiamybę?
Valerijus FATEJEVAS, verslininkas:
– Klausimas nėra lengvas. Kadangi kažkiek domiuosi politika – apie tai esu susidaręs šiokią tokią savo nuomonę.
Mano manymu, Seimo narys turi turėti neliečiamybę, nes jam yra reikalinga savotiška apsauga nuo kitų politikų jų politiniuose žaidimuose. Kita vertus, svarbu, kad seimūnas nepiktnaudžiautų savo privilegija ir, padaręs nusižengimą, nesislėptų po Seimo nario „etikete“.
Anatolijus LOBANOVAS, pedagogas:
– Esu vienareikšmiškai už tai, kad Seimo nariui nebūtų taikoma neliečiamybė. Seimo narys yra toks pat žmogus kaip ir mes: jeigu nusižengė – privalo atsakyt!
Tačiau Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir ji vadovaujasi jos priimtomis taisyklėmis. Jeigu visose šalyse Seimo nariui yra užtikrinamas saugumas, tai pas mus irgi taip pat.
Mano manymu, tai rinkiminis burbulas, kad politikai iškėlė šį klausimą…
Mininur NURGALIJEVA, pensininkė:
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad mes apie Seimo narius esame susidarę per daug neigiamą nuomonę. Juk jie – tokie pat žmonės kaip ir mes. Jie yra išrinkti mūsų pačių, o ne kieno kito. Politikai – visuomenės veidrodis.
Esu įsitikinusi, kad Seimo nariui yra visiškai nereikalinga neliečiamybė. Jeigu kiekvienas politikas savo darbą atliktų sąžiningai, kaip jam ir pridera, tikrai nereikėtų jam jokios apsaugos.
Jurgita ALŪZIENĖ, banko darbuotoja:
– Manau, kad Seimo narys turėtų apsieiti be neliečiamybės. Jeigu Europoje ir galioja toks įstatymas, tai nereiškia, kad pas mus, Lietuvoje, taip pat turi būti. Tikriausiai tik mūsų šalyje į Seimą gali kandidatuoti žmonės, kuriems nėra pasibaigęs teisminis procesas. Tokie žmonės tik ir naudojasi savo imunitetu, kol jų baudžiamajai bylai sueis senaties terminas.
Danutė LEKAVIČIENĖ, pensininkė:
– Pirmiausia tai ne tik aš, bet ir dauguma tikriausiai mano, kad tokie žmonės, kuriems yra iškeltos baudžiamosios bylos, neturėtų išvis kelti savo kandidatūros. Seime dabar vyksta visiškai nesuprantami dalykai… Negi politikai mano, kad paprasti žmonės yra tiek kvaili ir nieko nesupranta? Negi jie mano, kad mes nesuprantame, kodėl Seimo nariai, naudodamiesi neliečiamybe, vilkina savo nebaudžiamumo laiką?
Ir dar – dėl imuniteto panaikinimo, mano manymu, tikriausiai turėtų spręsti teisėtvarkos specialistai, o ne pats Seimas.
Romas (pavardės nenurodė), tarnautojas:
– Tą klausimą palikime teisėsaugos struktūroms. Ši institucija privalo rinkti informaciją, o ją apdorojusi, imtis priemonių.
Suprantama, kad tokie prasižengę politikai toliau vadovauti neturėtų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Reikia panaikinti ir būtinai, kitaip jokio teisingumo šioj Žemelėj nebus.