Kasmet balandžio septintąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Šią šventę nuo 1950 metų inicijuoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Ši diena minima siekiant supažindinti visuomenę su viena ar kita su sveikata susijusia tema, taip pabrėžiant prioritetines sritis.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, ar jie rūpinasi savo sveikata, ar, jų nuomone, teisingas yra posakis „Sveikata – brangiausias turtas“.
|
|
Eglė Kniuipytė, gimnazistė:
– O kaip gi nesirūpinsi? Mūsų visa šeima sveikatai skiria dėmesį. Žiūrime, ką valgome, kokius produktus perkame. Dažniausiai maisto produktus įsigyjame turguje, kai ką užsiauginame savo sode.
Be to, aš ir mankštą kasdien stengiuosi daryti. Tokias tradicijas perėmiau iš savo tėvų – mankštinasi ir tėtis, ir mama. Oi ne, jie nėra susiję su sportu – paprasčiausiai tai daro dėl sveikatos.
Kiekvienas žmogus turėtų nepamiršti rūpintis sveikata, nes tai nieko nekainuoja, o jeigu prireikia gydytis, tikrai, manau, tenka nemažai pinigų išleisti.
|
|
|
Milda Šukienė, valstybės tarnautoja:
– Aišku, kad rūpinuosi. Geriu visokių žolelių, stiprinančių organizmą, arbatas. Bandau kuo sveikiau maitintis. Pirkdama maisto produktus žiūriu į jų sudėtį, kad kuo mažiau būtų konservantų, nebūtų skonio stipriklių, kitokios chemijos. Kaip sakoma – bet ko nededu į skrandį.
Geriau gyventi sveikiau, kad kuo rečiau reiktų pas gydytojus eiti. Nes nieko gero neduoda ir tie vaistai. Ir savo penkerių metukų vaikui nekišu vaistų. Džiaugiuosi, kad ir jo gydytoja per daug nebruka gydymo vaistais.
Su šeima gyvename kaime. Prie namų judėjimo užtenka – kitokių mankštų nereikia. Tėvai netoli gyvena – tai, jei yra galimybė, pas juos su dviračiais važiuojame arba einame pėsti, o ne vykstame automobiliu.
|
|
|
Kazimieras Bubokas, pensininkas:
– Valgau viską, mitybos nereguliuoju. Kai tiek metų – manau, nelabai ką ir pakeisi su ta mityba.
O štai mankštą iš ryto daug metų darau. Buvau per storas, tapo sunku, nepatogu. Be to, kaip sako medikai, antsvoris irgi ligas prišaukia. Mankšta padėjo jo atsikratyti.
Kai geras oras, ir dviratį paminu – po parką pasivažinėju, į parduotuvę nuvažiuoju. Mieste įrengti dviračių takai – vienas patogumas taip keliauti.
|
|
|
Bronislava Zubavičienė, pensininkė:
– Man jau tiek metų, kad be vaistų neišsiverčiu – tenka vaistus nuo kraujospūdžio gerti. Tad ir susidūrimo su medikais neišvengiu – kas mėnesį einu receptų išsirašyti. Būna, kad profilaktiškai ir tyrimus kartu pasidarau, nelaukiu, kol bėdos prispaus ir tuo pasirūpinti bus sudėtingiau.
O dėl maisto? Valgau, kas pakliūva, vengiu tik aštrių, keptų patiekalų.
Žinau, kad konservantai ar kitokie priedai žmogaus organizmui negerai. Bet ne mano akims įžiūrėti tas etiketes ant pakuočių. Ir ką aš ten labai suprasčiau…
|
|
|
Vladislovas Jonuškis, pensininkas:
– Ateina laikas, kad užklumpa amžiaus problemos – kraujospūdis, širdelės negalavimai – ir nieko tu nebepadarysi: tik vaistai begali padėti. Tad pas daktarus tenka dažnai apsilankyti.
Jaunesniems žmonėms gal ir vertėtų pasisaugoti – nevalgyti bet ko. Bet juk geras, sveikas maistas brangiau ir kainuoja. Tai ne kiekvienas gali leisti sau rinktis geriausią.
Aš jau seniai nebežiūriu ką valgau. Kai gyveni iš pensijos, perki tai, kas pigiausia.
|
|
|
Marius Augutis iš Auksūdžio kaimo:
– Manau, kad kaime gyvenantis žmogus turi daugiau galimybių rūpintis savo sveikata – ir oras grynesnis, ir to judėjimo pakanka, ir savo daržovių užsiaugini. Aišku, be trąšų derlius ne toks didelis, tad tenka jų naudoti, bet ribotai. O kai perki, kas ten žino, kaip jos augintos. Juk pardavėjui rūpi tik pelnas.
Dėl sveikatos stengiuosi valgyti produktų, turinčių daugiau baltymų, angliavandenių – įvairių kruopų, daržovių.
|
