Ar rūšiuosime atliekas?

Jei paklaustume žmonių, kuo skiriasi UAB „Saurida“ ir Mažeikių rajono savivaldybė, turbūt visi žinotų, kad pirmoji yra nekokį vardą turinti privati įmonė, o antrosios ir apibūdinti nereikia. Tačiau tik individualių namų gyventojai mato ir žino, kad abi turi bendrą bruožą – vis taikosi įkišti ranką į gyventojų kišenes ir iš ten kažkiek nepagrįstai nugvelbti.
Žinome, kad daugiabučių gyventojai jau seniai kovoja su „Saurida“ dėl nepagrįsto abonentinio mokesčio ir atsijungimo nuo jos dujų tinklų. Matome, kaip „Saurida“ sugalvoja vis naujų būdų nepagrįstai ištraukti pinigų iš daugiabučių namų gyventojų kišenių. Tačiau pas mus yra tokia situacija, niekas nieko negali padaryti, kad nebūtų skriaudžiami tie gyventojų sluoksniai, kurių pajamos yra mažiausios. O kas ką nors ir darys, ir turės noro daryti, jei tikslai analogiški – pasiimti neuždirbtų pinigų iš vargingiausių gyventojų.
Jau prasidėjo antri metai, kaip iniciatyvinė grupė varsto Savivaldybės mero A. Tenio, administracijos direktoriaus B. Kryžiaus duris dėl atliekų vežimo iš individualių namų dažnumo. Gyventojai pageidauja grąžinti ankstesnį grafiką, kai buvo vežama kas dvi savaites, nes dauguma nesukaupia tiek atliekų. Didžioji dalis nuosavų namų savininkų yra sąmoningi ir atliekas kažkiek rūšiuoja. Mažeikių rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Raudonius „Santarvei“ sakė, kad sunku paaiškinti, kodėl gyventojai skirtingais metais skirtingai rūšiuoja atliekas.
„Turbūt tai priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Atrodo, ir reklamos, ir platinamos informacijos iš tiesų yra nemažai, tačiau, kaip parodė pastarųjų metų praktika, antrinių žaliavų rūšiavimas yra banguojantis“, – svarstė V. Raudonius („Santarvė“, 2014-02-27).
Pagal Mažeikių komunalinio ūkio duomenis, 2012 metais buvo išrūšiuota 681 tona, o pernai tik 454 tonos. Taigi, galima matyti, kur šuo pakastas – 2012 metais iš individualių namų atliekos buvo vežamos kas dvi savaites, o pernai kas savaitę. Gyventojai, turėdami mokėti už nieką, ir nesistengė atliekų rūšiuoti.
Tik bėda, kad mūsų valdžios atstovai to nesupranta ar ir nenori suprasti. Nes jiems lengviau galvos nesukus paimti neuždirbtus pinigus. Jiems nesvarbu, kad vieniša pensininkė ar dviejų pensininkų šeima iš savo 600–800 litų pensijų už atliekų išvežimą moka tiek pat, kaip ir Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius, uždirbantis per šešis tūkstančius litų. Tikriausiai visiems aišku, kas „teršia“ daugiau. Ir niekas nesuka galvos, kaip dirba TRATC-as, kurio didžiausias akcininkas yra Mažeikių rajono savivaldybė.
Štai ir šiems metams sudarytas toks atliekų išvežimo iš individualių namų grafikas, kad jo kitaip, kaip reketu, nepavadinsi. Gegužės ir birželio mėnesiais atliekos bus vežamos po keturis kartus, o liepos mėnesį net penkis kartus. Žalienų į konteinerius dėti negalima, tai vėl mokėsime už nieką.
Praėjusių metų rudenį Valstybės kontrolė paskelbė, kad Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje įsigaliojo netvarka. Kontrolieriai nurodė, jog atsiskaitymo už atliekų tvarkymą būdai neskatina mažinti į sąvartynus verčiamų atliekų kiekio. Be to, kai kuriuose regionuose nežinomos faktinės atliekų tvarkymo sąnaudos, taigi nėra galimybės palyginti, kiek atliekų tvarkymas kainuoja skirtinguose regionuose.
„Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar veikia principas „teršėjas moka“, ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną gyventojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita“, – nurodė kontrolieriai („Lietuvos žinios“, 2014-02-28).
Kaip pirštu į akį Mažeikių rajono savivaldybei, ar ne?
Vyriausybė dar praėjusių metų vasarą patvirtino metodiką, pagal kurią mokestis už atliekų išvežimą turėtų būti skirstomas į pastoviąją dalį, mokamą visų atliekų turėtojų už teikiamas paslaugas, ir kintamąją, apskaičiuojamą pagal konkretų šiukšlių kiekį. Galutinį žodį čia turi tarti savivaldybė. Tačiau ar mūsų rajone bent vienas gyventojas žino, kad galima tokia tvarka. Tikriausiai ne, nes tokioje įstatymų raizgalynėje kartais ir juristai pasiklysta.
„Revoliucija Ukrainoje kilo dėl valdžios paniekos visuomenei. Ilgai apgaudinėta, vedžiota už nosies visuomenė pademonstravo, kad kantrybei trūkus ji gali vyriausybę suformuoti ir aikštėje“, – rašo Mečys Laurinkus („Lietuvos rytas“, 2014-03-01).
Žinoma, nemanau, kad pas mus iki to prieitume, bet kaip tik matome, kad ir pas mus valdžiai nesvarbi nei gyventojų nuomonė, nei jos poreikiai. Ji daro, kaip jai geriau. Matome, kad tiek centrinė valdžia, tiek savivaldybės visiškai nesiskaito su gyventojų nuomone. Dėl žemės pardavimo saugiklių kitų šalių piliečiams šalies valdžia visiškai tol nepradėjo galvoti, kol iniciatyvinė grupė nesurinko reikiamo kiekio parašų referendumui. Dabar gi valdžia ieško būdų, kaip per tris šimtus tūkstančių parašų išmesti į šiukšlių dėžę.
Taip ir Mažeikių rajono savivaldybėje, kam ta žmonių nuomonė, jei valdžia turi savo – n e k l y s t a m ą. Todėl belieka pakviesti gyventojus kitais metais per savivaldybių rinkimus atidžiai pasižiūrėti į balsavimo biuletenius, kad vėl tie patys ketverius metus nedirbtų kaip jiems geriau, nors prieš tai bus žadėję aukso kalnus.
Juozas VAITELAVIČIUS