Didžiausias stovyklos dalyvių radinys – girnapusė. Nuotr. iš Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo
Būrelis Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleivių ir dvi juos lydėjusios mokytojos praėjusią savaitę dalyvavo Molėtų rajone, Dubingiuose, vykusioje stovykloje „Vasaros archeologijos mokykla 2019“.
Kaip niekada anksčiau, stovykla jos dalyviams buvo gausi itin senų ir vertingų archeologinių atradimų.
Archeologija iš arčiau
Vasaros archeologijos mokyklą jau trečius metus organizuoja viešoji įstaiga Kultūros paveldo akademija. Stovyklos tikslas – tai, kad motyvuotas, gabus istorinės bei archeologinės pakraipos jaunimas turėtų galimybę su kultūros paveldu, archeologija vasaros atostogų metu susipažinti iš arčiau.
Mažeikiškiai Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai ir istorijos mokytojos Silva Paulauskienė bei Irena Tiškienė šioje stovykloje dalyvavo jau trečius metus iš eilės. Ir už tokią galimybę geru žodžiu mažeikiškiai mini Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Rūtą Končiutę-Mačiulienę. Pirmaisiais metais gimnazijos bendruomenę ji informavo, kad tokia stovykla rengiama, paragino suformuoti grupę ir vykti į Dubingius.
Mažeikiškių delegacija – gausiausia
Mokytoja S. Paulauskienė prisiminė, kad pirmaisiais metais į „Vasaros archeologijos mokyklą“ ji vežėsi 12 mokinių. Tąkart buvo kasinėjamas Molėtų rajone esantis Jutonių pilkapynas.
„Matyt, pirmaisiais metais neprastai užsirekomendavome, nes ir pernai buvome pakviesti į stovyklą. Na, o po praėjusių metų stovyklos organizatoriai sakė, kad archeologinių kasinėjimų be mūsų gimnazijos mokinių jau ir neįsivaizduoja. Šiemet į Dubingius jau galėjome vežtis 17 mokinių“, – sakė pedagogė.
Be mažeikiškių gimnazistų, „Vasaros archeologijos mokykloje 2019“ dar dalyvavo 2 moksleivės iš Papilės, viena – iš Vilniaus ir vaikinas iš Utenos.
Zootechnologijos laboratorijos užsiėmimą vedė Vilniaus universiteto mokslininkė Giedrė Piličiauskienė (pirma iš dešinės). Nuotr. iš Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo
Pasak S. Paulauskienės, dalyviai šiai stovyklai parenkami savanoriškumo principu. Tačiau atsižvelgiama ir į jų elgesį mokykloje. Pirmiausia į pažintį su archeologija leistis siūloma 2–3 gimnazijos klasių mokiniams, nes stovyklautojams tenka pasidarbuoti kastuvais. O tam reikia turėti jėgos. Formuojant grupę, laikomasi ir lyčių lygybės – stengiamasi, kad abiejų lyčių dalyvių būtų po lygiai.
Kaip niekada daug radinių
Dalyvaudami Dubingių piliavietės archeologiniuose tyrimuose mokiniai ir jų mokytojai, padedami profesionalių archeologų Ramūno Šmigelsko bei Juozapo Blažiūno, šiemet surado itin įdomių ir labai senus laikus menančių radinių.
„Ši stovykla buvo pati gausiausia archeologinių radinių. Pats didžiausias radinys arba, kaip aš sakau, desertas buvo mūsų rasta ir atkasta girnapusė“, – pasakojo S. Paulauskienė.
Girnapusę stovyklos dalyviai rado prisikasę iki XIV amžiaus kultūrinio sluoksnio. Šį radinį jaunimas ir jų vadovai aptiko visiškai sveiką, nesuskilusį. Tačiau kasinėjimo vietoje buvo matyti kadaise buvusio gaisro, ugnies pėdsakų. Todėl archeologai nuogąstavo, kad radinys gali būti išdegęs ir trupantis. Iškėlus girnapusę, paaiškėjo, kad ji sveika. Tad stovyklautojams buvo džiaugsmo.
Archeologija – įdomi ir įtraukianti
„Vasaros archeologijos mokykloje 2019“ buvo rastas ir XVI amžiaus pradžios pinigas, baltiškų laikų puošybos – antgalvio arba kažkokio krūtinės papuošalo – detalė. Archeologai įtaria, kad ji galėjo būti paauksuota.
Rasta ir labai daug keramikos šukių, įvairių molinių indų. Viena iš rastų šukių – gotikos laikotarpio juodosios keramikos dirbinio. Tokių šukių, pasak archeologų profesionalų, Dubingiuose yra rastos tik dvi. Moksleivių surastoji šukė – tik antras toks Dubingių apylinkių radinys.
„Dar vinys, peilių galiukai… Naudojant šiuolaikinę archeologų įrangą bei įrankius, metro ar ir didesniame gylyje įmanoma aptikti netgi adatą. Sakyčiau, kad archeologija – labai įdomus ir užkabinantis dalykas“, – įspūdžius pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Pasak jos, itin įdomūs stovyklos dalyviams buvo kas vakarą organizuoti gyvosios istorijos užsiėmimai, ekskursijos.
„Nė vienas stovyklos dalyvis nesiskundė, kad sunku ar neįdomu“, – apibendrino S. Paulauskienė.
