Aptikus vienokį ar kitokį radinį, ekspedicijos dalyviams įdomu jį apžiūrėti. Deivido MAKAVIČIAUS nuotr.
Praėjusią savaitę įvairiose Mažeikių bei Akmenės rajonų vietovėse buvo atliekami archeologiniai žvalgymai.
Žvalgymai jų dalyviams buvo sėkmingi ir dėl galimybės per archeologiją prisiliesti prie krašto istorijos, ir dėl to, kad buvo aptiktas kuršių kapinynas.
Tikslas – rinkti duomenis
Archeologiniai žvalgomieji tyrimai būna vykdomi teisinės apsaugos statuso neturinčiose vietovėse, kai turima netiesioginių duomenų apie tikėtinus rasti archeologinius objektus.
Žvalgymui vietovės pasirenkamos remiantis istoriniais žemėlapiais, Valstybės archeologijos komisijos ir Lietuvos žemės vardyno bylomis, vietos gyventojų pasakojimais ir pan.
Žvalgomieji tyrimai Mažeikių rajone įvyko bendradarbiaujant archeologui Gediminui Petrauskui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei paveldosaugai Rūtai Končiutei-Mačiulienei, viešosios įstaigos Akmenės istorijos muziejaus įkūrėjui Arūnui Ostrauskiui.
Tyrimuose dalyvavo ir būrys įvairių profesijų rajono gyventojų, panorusių savo rankomis prisiliesti prie istorijos.
Atskleista nedaug praeities detalių
Mažeikių rajone žvalgomieji tyrimai vyko praėjusį trečiadienį ir penktadienį.
Pasak archeologo G. Petrausko, archeologiniai žvalgymai atliekami, turint kelis tikslus.
„Mažeikių rajonas archeologų yra tyrinėtas, jame atlikta rimtų tyrimų. Kol kas yra atskleista dar tik nedidelė dalis mūsų visų praeities detalių. Šių – žvalgomųjų tyrimų vienas tikslų – archeologijos paminklų paieška. Be to, atlikome ir paveldosauginę funkciją – dėl tų objektų apsaugos vietų nustatymo. Tokie ir buvo mūsų tikslai – mokslinis, pažintinis bei paveldosauginis“, – paaiškino „Santarvės“ pašnekovas.
Tyrimų metu surinkus duomenis, nustatomas kultūrinio sluoksnio ir archeologinių struktūrų paplitimas, ribos. Jei atrandama archeologine prasme vertinga struktūra, jai suteikiamas apsaugos statusas, vėliau organizuojami išsamesni archeologiniai tyrimai.
Vietovių neįvardija dėl saugumo
Trečiadienį ir pusę dienos penktadienį Mažeikių rajone buvo žvalgomos keturios vietos.
Vienoje jų buvo aptiktas X–XII amžiaus kuršių kapinynas. Dar buvo patikslinta vieno XVII amžiaus pradžios–XX amžiaus pradžios senkapio buvimo vieta ir jo chronologija. Be to, buvo tikrinami kraštotyrininkų surinkti duomenys, gauti iš vietos gyventojų, apie dvi radimvietes, tačiau tie duomenys nepasitvirtino.
Archeologo Gedimino Petrausko (dešinėje) atidus žvilgsnis aprėpė ir žvalgymų
dalyvius, ir tyrinėjamą teritoriją. Nomedos VĖLAVIČIENĖS nuotr.
Kol atrastas kuršių kapinynas neturi teisinės apsaugos statuso, nei archeologai, nei kultūros paveldo apsauga užsiimančių institucijų specialistai nelinkę tiksliai nupasakoti Mažeikių rajono vietovių, kuriose vyko žvalgomieji tyrinėjimai.
Taip elgiamasi dėl saugumo, kad į tas vietas „neįsisuktų“ vadinamieji juodieji archeologai, nelegaliai ieškantys archeologinių vertybių ir pridarantys daug žalos.
Žvalgymuose – ir ne profesionalai
Archeologas G. Petrauskas teigė, kad, atliekant žvalgomuosius tyrimus, yra svarbus jo kolegų bendradarbiavimas su vietos kraštotyrininkais, paveldosaugininkais. Jų turima informacija apie vieną ar kitą vietovę, įvykius, čia gyvenusius žmones neretai ir tampa akstinu imtis žvalgymo darbų.
Praėjusią savaitę vykusiuose žvalgymuose pakaitomis dalyvavo ir būrys Mažeikių rajono gyventojų, kurių profesija nebūtinai susijusi su istorija ar archeologija. O ar dalyvaujantys neprofesionalai netrukdo specialistams?
„Manau, kad prasminga žmones supažindinti su mūsų praeitimi, kad jie įgytų suvokimo apie archeologiją, šiek tiek įgūdžių. Kai nežinai, kas glūdi žemėje, kai nežinai, kaip tai atrodo, tai gal nelabai ir vertini…
Archeologiniuose tyrimuose įprastai dalyvauja nemažai tų bendruomenių, kurių gyvenamąsias vietas tyrinėjame, narių. Pavyzdžiui, ketvirtadienį Akmenės rajone buvo prisijungę trijų mokyklų mokiniai“ , – pasakojo „Santarvės“ pašnekovas.
Patirtis buvo įdomi
Ukriniškė Valda Muravjovienė, pirmą kartą dalyvavusi archeologiniuose žvalgymuose, „Santarvei“ sakė, kad įspūdžiai patys geriausi.
„Kai man pasakė, jog tokie žvalgymai vyks, kai į juos pakvietė, su dideliu entuziazmu priėmiau kvietimą“, – tvirtino V. Muravjovienė.
Žvalgymų dalyviai patys turėjo galimybę paimti į rankas ieškiklius ir su jais pavaikščioti po nurodytas vietoves. Tiems, kurie šį užsiėmimą išbandė pirmąkart, atrodė, kad įrenginys ištisai pypsi, pranešdamas apie žemėje glūdinčius vertingus radinius. Tačiau pradėjus darbuotis kastuvu paaiškėdavo, kad tariamas radinys – tik surūdijusi vinis, grandinė gyvuliui pririšti ar traktorininko pamestas veržliaraktis.
Kantrybės reikalaujanti veikla
V. Muravjovienė sakė suvokusi, kad archeologų darbas reikalauja daug kantrybės, kruopštumo, atidumo detalėms ir, žinoma, žinių.
„Toje vietovėje, kur man teko dalyvauti žvalgymuose, radome per septyniasdešimt įvairių objektų – papuošalų detalių, buityje naudotų reikmenų detalių, sudegusių, išsilydžiusių dalykėlių. Būdamas neprofesionalas net nesuprasi, kas tai yra. O štai archeologas žino, supranta, papasakoja“, – įspūdžiais dalijosi V. Muravjovienė.
Pasak „Santarvės“ pašnekovės, dalyvavimas archeologiniuose žvalgymuose būtų gera patirtis ir jaunimui.
