Ardizija
Gėlių parduotuvėse dažnai akį patraukia nedidelis medelis, apsipylęs ryškiai raudonomis žirnio dydžio uogomis. Tai iš Azijos kilęs visžalis augalas ardizija. Kambaryje paprastai auginama Ardisia crenata.
Augalui tinka įprasta kambario temperatūra. Kai žiemą patalpoje per karšta, vaisiai greičiau susiraukšlėja ir nukrinta. Šiuo metu geriausiai tiktų 14–16°C. Pats augalas visai neblogai jaučiasi ir šiltesnėje patalpoje, bet tada jį reikėtų gausiau laistyti. Saugokite ardizijos lapus nuo sauso karšto oro, tvoskiančio nuo radiatorių. Karštame kambaryje ją galima įkurdinti ant plataus padėklo su šlapiu keramzitu. Žydėjimo laikotarpiu augalo purkšti ir „maudyti“ po dušu negalima, o vėliau – net patartina.
Šaknų gniužulas visą laiką turi būti vidutiniškai drėgnas. Per vasaros karščius lieti gausiai, bet tik kai pradžiūva viršutinis sluoksnis. Jei žemė vazone per drėgna, pagelsta lapai. Laistant nepakankamai lapai tampa panašūs į pergamentą, bet palaisčius vėl atgauna stangrumą.
Ardizija labai mėgsta šviesą, bet ne tiesioginius saulės spindulius, nepakenčia skersvėjų. Jei auga ant pietinės palangės, pavasarį ir vasarą langą reikėtų užtamsinti. Idealus variantas – rytinė palangė. Tinkamiausia žemė – velėninės, lapinės komposto žemės ir smėlio mišinys. Aktyvaus augimo laikotarpiu, nuo kovo iki rugpjūčio, kartą per dvi savaites tręšiama mineralinėmis trąšomis, žydėjimo laikotarpiu – galima patręšti organinėmis trąšomis.
Jaunas augalas persodinamas kasmet anksti pavasarį. Suaugęs – esant būtinybei. Jei reikia, apgenimas. Vazonėlis imamas nedidelis (vos didesnis už susiformavusią šaknų sistemą), būtinas drenažas. Vasarą rekomenduojama išnešti į lauką.
Ardizija žydi pavasarį ir vasarą. Balti arba rausvi žiedai ne itin išvaizdūs. Jei sąlygos augti jai palankios, nužydėjus užsimezgusios uogytės ant augalo išsilaiko gerą pusmetį. Žiedai ir uogos paprastai kabo vienu metu, tik žiedeliai ant viršutinių šakučių, o uogos – ant apatinių. Prieš žydėjimą vertėtų pasirūpinti, kad oras būtų itin drėgnas, kitaip naujų žiedų ir uogų užsimegs vos keletas. Žiedus patartina dirbtinai apvaisinti švelniu teptuku, kad užsimegztų kuo daugiau vaisių.
Augalą puola tikrieji ir miltuotieji skydamariai, amarai.
Ardizija dauginama pavasarį – sėklomis arba šoninėmis atžalomis. Pati stambiausia uoga būna ne didesnė nei 1 cm skersmens. Nuvalę minkštimą, randame kietą apvalų kauliuką. Prieš sodinant kauliukus rekomenduojama skarifikuoti (atsargiai prapjauti) ir kelioms valandoms pamerkti į šaknijimąsi stimuliuojančių preparatų tirpalą. Sodiname 1 cm gyliu į drėgną substratą, uždengiame vazonėlį stiklu arba permatoma plėvele. Temperatūra turi būti aukšta – apie 25 ° C, kai pasirodo daigai – pakanka 15° C. Kambario temperatūroje sėklos sudygsta per 1,5 mėnesio. Sėjinukai per metus paauga tik apie 2 cm.
Kitas dauginimo būdas paprastesnis. Šoninės atžalos nupjaunamos, pjūvio vietos apibarstomos šaknydinimo hormonu ir pasodinamos į žemę. Kad įsišaknytų, reikia palaikyti didelę substrato drėgmę ir ne žemesnę kaip 25°C dirvos temperatūrą. Jei sąlygos bus tinkamos, jau po 6–8 savaičių pasirodys pirmosios šaknys.
Ardizijos uogytės dekoratyvinės, nevalgomos, nedomina jos ir katinų, kurie kartais mėgsta pasmaguriauti kambariniais augalais.
