A. Zuokas: „Mažeikiai turi susigrąžinti prarastą potencialą“

Svečiai iš sostinės kartu su mažeikiškiais - koalicijos „Kitaip" atstovais – pasižvalgė po Mažeikius. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Sekmadienį koalicijos „Kitaip“ iniciatyva Mažeikiuose apsilankė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis susitiko su koalicijos nariais, mažeikiškiais verslininkais, studentijos atstovais.

Parlamentas turi išbandyti, ką sukūręs

Metų pradžioje visuomeninį judėjimą „Taip!“ įregistravęs ir jam pirmininkaujantis politikas neslėpė: „Mes laikome pagrindu nebe partiją, o judėjimą. Partijos supriešina žmones.“
Pasak A. Zuoko, daugelis gerų idėjų, perspektyvių pasiūlymų gali būti atmesta tik todėl, kad siūlantysis – „ne tos“ partijos žmogus.
„Norime parodyti ne partinę, o visuomeninę politiką“, – deklaravo svečias.
Jis pristatė pagrindinį neseniai įkurto judėjimo veiksmų planą – reformuoti Seimą. Pirmiausia – sumažinti jo narių skaičių iki 101. „Žmonių Lietuvoje sumažėjo, Seimas nesusitraukė“, – paaiškino A. Zuokas. Pasak jo, šiandien Lietuvoje vienas Seimo narys atstovauja 22 tūkst. rinkėjų, o kitų Europos šalių parlamentuose – vidutiniškai 30–40 tūkstančių.
Seimo narys turėtų nenutolti nuo realaus gyvenimo – jis galėtų būti į parlamentą renkamas tik dvi kadencijas iš eilės, o paskui vėl grįžti į darbo rinką – kad nenutoltų nuo realybės ir pats pajustų Seimo darbo vaisius. Pateikęs pavyzdį, kad dabar Seime ilgiau kaip dvi kadencijas posėdžiauja daugiau nei pusė parlamentarų, Vilniaus meras pajuokavo: „Gal kai kas ir nebegalėtų grįžti į darbo rinką, tik tiesiai į Darbo biržą…“

Daugiau laiko ir atsakomybės

Seimo narių patarėjų skaičių judėjimas „Taip!“ siūlo sumažinti nuo trijų iki vieno. Rinkimų datą perkelti iš rudens į pavasarį ir pailginti Seimo nario kadencijos laiką iki penkerių metų.
Rinkimai pavasarį pakeistų tradiciją, kad senoji valdžia suformuoja biudžetą naujajai, tokiu atveju, pasak A. Zuoko, gal būtų išvengta „naktinių“ reformų.
Ilgesnė Seimo nario kadencija reikalinga – mat daugelis projektų lieka neįgyvendinti valdžiai pasikeitus – naujoji dažniausiai linkusi ignoruoti senosios valdžios pradėtus darbus. Be to, per šį laikotarpį parlamentarai sulauktų savo inicijuotų ir priimtų sprendimų rezultatų bei prisiimtų atsakomybę už tai.
A. Zuokas paaiškino – norint įgyvendinti tokias reformas, reikėtų pakeisti tris Konstitucijos straipsnius. „Taip!“ ketina inicijuoti referendumą, kuria savo skyrius kiekviename Lietuvos mieste ir rajone.
„Manau, kad mūsų „Taip!“ ir jūsų „Kitaip“ gali neblogai bendradarbiauti“, – pajuokavo svečias.

Reikia svajotojų ir strategų

A. Zuokas atsakė į kelis „Santarvės“ klausimus.
– Egzistuoja teiginys: valdžiai Lietuva yra Vilnius arba net Gedimino prospektas. Taigi sostinė – yra lyg paradinis fasadas, o visi kiti rajonai, tarp jų – ir Mažeikiai – atsiduria „užpakaliniame kieme“. Tiek to dėmesio ir rūpesčio, sostinės mere.
– Kategoriškai nesutinku. Lietuva tuo ir skiriasi nuo kaimynų latvių ir estų, kad mes turime gana tolygiai išplėtotą miestų bei rajonų infrastruktūrą. Aišku, vieniems miestams sekasi geriau, kitiems – blogiau. Be abejonės, valstybėje turi būti pagrindiniai atramos taškai, kuriantys darbo vietas, generuojantys didžiąją dalį nacionalinio biudžeto, kuris yra panaudojamas visos šalies gerovei.
Mažeikiai, giliu mano įsitikinimu, stovi ant tos pačios lentynos, kaip stovi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė ir panašiai. Nes jūs turite vieną svarbiausių gamyklų Lietuvoje.
Ir visą laiką Mažeikiai pasižymėjo orientacija į skirtingą pramonę – šiandien važinėjant po Mažeikius matyti, kiek stovi tuščių pramoninių pastatų…
Tad gal sakyčiau, kad Mažeikiai pametė tą kryptį – nebežino, kurlink ir ko jie eina. O Mažeikiai yra ta vieta, į kurią turėtų būti nukreiptas ir centrinės valdžios, ir savivaldos dėmesys. Būtinas ir europinių lėšų pritraukimas, kad Mažeikiai atkurtų tą galią, kurią anksčiau turėjo – kaip pramoninis, aukštos kvalifikacijos specialistų centras.

– Prarasta daug kas. Po Nepriklausomybės atkūrimo mažeikiškių plėtojamas verslas bandė tik slėptis už „Mažeikių naftos“ nugaros. Pas mus klestėjo ne gamintojai, o perpardavinėtojai, paslaugų teikėjai…
– Ir tai yra klaida. Kiekvienas verslininkas žino, kad jis negali būti priklausomas nuo vieno tiekėjo ar pirkėjo. Tuometinė valdžia padarė klaidą, kad ji neskatino šalia naftos įmonės kurti gretutinių verslų, sumažinančių riziką – būti priklausomiems nuo vienos didelės įmonės, kuri gali veikti ir sėkmingai, ir nesėkmingai. Dabar, kai darbuotojų skaičius naftos įmonėje objektyviai mažėja, kur tiems žmonėms reikės rasti darbo?
Visa tai rodo, kad vietinei valdžiai trūksta strateginio matymo arba jos nepalaiko nacionalinė valdžia, konkrečiai – Ūkio ministerija. Ir įprasta, kad kiekvienas kapanojasi taip, kaip kam sekasi.
Rosvaldo Gorbačiovo, Mažeikių savivaldybės tarybos nario, koalicijos „Kitaip“ vadovų dėka šiandien esame čia ir kaip tik aptarėme keletą strateginių planų bei projektų. Vienas jų – Juodpelkio parko zonos sutvarkymas ir kokių investicijų reikėtų tam projektui įgyvendinti, kad jis būtų maksimaliai sutvarkytas. Kita tema – dėl geležinkelio, kuris dalija miestą į dvi dalis. Turiu krūvą pavyzdžių, kaip tai padaryta kituose Europos miestuose – problemą jie išsprendė geležinkelį pakišdami po žeme. Tai apjungtų miestą ir tas apjungimas mažeikiškiams sukurtų visiškai kitą gyvenimo kokybę. Nereikia žiūrėti į tokį projektą iš mažo miestelio pozicijų – pinigų galima gauti, tik reikia dirbti.
Šiandien esame atskridę sraigtasparniu, tad apžiūrėsime trasą iš viršaus ir padarysime nuotraukų, kad galėtume pasiūlyti atitinkamų projektinių idėjų. Vėlgi – jūsų rajono Taryba turi priimti sprendimus, architektai turi suprojektuoti viską, kad būtų galima pateikti prašymą 2014 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamai programai ir jos lėšomis tokį projektą finansuoti.
Dar labai svarbu, kad „ORLEN Lietuva“ vaidintų didesnį socialinį ir finansinį vaidmenį Mažeikių gyvenime. Kad nebūtų taip, jog „PKN ORLEN“ žiūrės į Mažeikių įmonę tik kaip į savo filialą. Būtent apie tai šiandien kalbėjomės su judėjimo „Kitaip“ atstovais.
Ir, aišku, didelė perspektyva miestui – pramoninės zonos sukūrimas. Sutarėme, kad atliksime platesnę analizę, manau, kad frakcija „Kitaip“ to reikalaus ir Taryboje, – kad būtų matoma perspektyva – kuria kryptimi turi judėti Mažeikių pramoninis potencialas. Tam reikės suformuoti labai aiškią nacionalinės valdžios poziciją, konkrečiai – Ūkio ministerijos, – kad  svarbios reformos būtų įgyvendintos.

– Tokiu atveju rajonui reikalingas ne valdytojas, o šeimininkas, strategas. Ir kompetentinga komanda.
– Be abejonės, reikalingas lyderis, reikalinga komanda, reikalingi žmonės, kurie nebijo svajoti, kurie mato toliau į ateitį, kurie negyvena vien tik šia diena. Lietuvoje egzistuojanti pagrindinė problema ta, kad dauguma politikų apsiriboja šia diena – jiems svarbu ją kažkaip pragyventi… Bet kai mes pametame horizontą, sudėtinga rasti teisingą kryptį.
Man malonu, kad čia matau žmones, ypač jaunus, kuriems Mažeikiai yra svarbūs. Kalbu apie šiandieninį bendravimą su studentais. Jie studijuoja kituose miestuose, bet žada grįžti į Mažeikius. Paprastai būna taip – jeigu jaunimas studijuoja kituose miestuose, ten ir lieka – arba Klaipėdoje, arba Vilniuje, arba Kaune. Pirmąkart išgirdau studentų pasisakymą, kad jie baigia mokslus ir grįžta į Mažeikius.
Čia yra geras ženklas – vadinasi, jie tiki Mažeikių ateitimi.