Atbudusi gamta atneša žmonėms ne vien malonumus. Su ja kartu pabunda ir miško parazitai – erkės, pernešančios ir platinančios sunkias ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
SKAIČIAI DIDĖJA
Šiemet į medikus jau kreipėsi viena moteris, kuriai erkė įsisiurbė dirbant Tirkšlių pušyne. Pasak Mažeikių ligoninės gydytojos infektologės Nijolės Buknienės, ar ši erkė buvo infekuota, sunku nustatyti, kadangi tyrimas labai brangus ir atliekamas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Telšių apskrities visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo duomenimis, 2005 metais mūsų rajone užregistruoti trys, 2006aisiais – keturi erkinio encefalito atvejai. Laimo ligos atvejų skaičiai kiek įspūdingesni: 2005aisiais šia liga užsikrėtė 12 žmonių, 2006 metais šis skaičius išaugo trigubai ir pasiekė 37.
Sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė padidėjimą aiškina tuo, kad esant šiltesnėms žiemoms erkės nežūva ir būna aktyvios jau ankstyvą pavasarį. Be to, vis daugėja atvejų, kad erkės į žmogaus kūną įsisiurbia ne tik miškuose, bet ir soduose ar kitose žmonių gyvenamose vietose.
Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro duomenimis, Mažeikių rajone daugiausia infekuotų erkių rasta Sedos girioje, apie Maigų ir Krakių, Geidžių, Spurganų, Žiogaičių ir Kušlėnų kaimus bei Tirkšlių miestelį esančiuose miškuose.
ĮKANDIMAS NEJUNTAMAS
Aktyvios erkės tampa kovo–spalio mėnesiais, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Jos laikosi ant žolių, krūmų, ne aukščiau nei vienas metras nuo žemės.
Dažniausiai erkės įsisiurbti gali žemės ūkio ir miško darbuotojams, keliautojams, turistams, sportininkams, uogautojams ir grybautojams. Rečiau infekuotas erkes galima parsinešti į namus su lauko gėlėmis, jų gali parnešti ir šunys.
Tyrimų duomenimis, iš Lietuvoje į žmogaus kūną įsisiurbusių erkių, kas dešimta buvo infekuota.
Gydytoja N. Buknienė teigė, kad erkiniu encefalitu ir Laimo liga gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmogus. Erkė dažniausiai įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia: kaklą, paausius, kirkšnį, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritis. Kadangi erkių seilėse yra nuskausminamųjų, priešuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų, žmogus įkandimo, trunkančio iki 15 minučių, nejaučia.
LIGOS – KLASTINGOS
Abi šios ligos yra klastingos, kadangi pasireiškia ne iškart po erkės įkandimo. Laimo ligą – dar kitaip vadinamą boreliozę, sukelia bakterijos, aptinkamos erkių virškinimo trakte.
Šią ligą medikai vadina chameleonu, kadangi ji pažeidžia daugelį žmogaus organų. Būdingiausias šios ligos simptomas yra odos bėrimas, pasireiškiantis praėjus 1–4 savaitėms įkandimo vietoje. Gali pasireikšti ir nervų sistemos, sąnarių, širdieskraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Nervų sistemos pažeidimo požymiai pasireiškia nuovargiu, galvos skausmais, pykinimu, galimas svorio kritimas, nedidelis karščiavimas, rankų, kojų, nugaros skausmai.
Pasitaiko atvejų, kad net praėjus keleriems metams po užsikrėtimo borelioze, pakinta odos spalva. Ji tampa melsvai rausva, panaši į seną nušalimą. Apie šias vietas gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas.
Boreliozė gydoma antibiotikais. Ja persirgus, imunitetas neįgyjamas, tad galimi pakartotiniai susirgimo šia liga atvejai.
Vakcinos prieš boreliozę kol kas nėra.
LIEKA LIGOS PADARINIAI
Pirmieji erkinio encefalito simptomai, anot N. Buknienės, panašūs į gripo: žmogus karščiuoja, kankina raumenų, galvos skausmai, jaučiamas nuovargis, silpnumas. Tai trunka iki savaitės. Vėliau liga lyg atsitraukia ir žmogus dažniausiai 8 dienas, kartais iki mėnesio jaučiasi gerai. Tuo ši liga ir klastinga.
Antroji erkinio encefalito fazė – pakyla aukšta temperatūra, galimas stiprus prakaitavimas, įvairaus pobūdžio skausmai. Tai meningitinės, meningoencefalinės – labai pavojingos ligos formos. Laiku jų nepastebėjus, galimi mirties atvejai.
Sergantįjį būtina kuo skubiau pristatyti medikams ir ištirti, ar tai ne erkinio encefalito virusas.
Liga vidutiniškai gydoma 14 dienų. Pasveikus galimi neigiami liekamieji ligos reiškiniai – paralyžiai, raumenų atrofijos, psichikos, elgesio sutrikimai.
TRAUKTI REIKIA ATIDŽIAI
Grįžus iš vietovių, kur gali būti erkių, reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, nes erkės maždaug valandą ieško, kur įsisiurbti.
Vilkėtus drabužius patartina pakabinti negyvenamose patalpose ar prieš saulę, nes, esant sausam orui, erkės ilgai neišgyvena.
Jei aptikote įsisiurbusią erkę, ją nedelsiant reikia ištraukti pincetu ar kokiu kitu aštriu daiktu, arba, pirštais suėmus už galvos kuo arčiau odos, sukant prieš laikrodžio rodyklę staigiai truktelti.
Įkandimo vietą patepkite jodu, spiritu ar kitu dezinfekuojančiu skysčiu. Jei erkės straubliukas ar galvutė liko odoje, būtina kreiptis į medikus.
GERIAUSIA
PASISKIEPYTI
Kad apsisaugotume nuo erkių, medikai pataria rengtis taip, kad kuo didesnė kūno dalis būtų pridengta drabužiais. Kelnes sukiškite į aulinius batus ar kojines, o marškinius ar megztinį – į kelnes. Rankogaliai turi kuo glaudžiau priglusti prie rankų, o apykaklė – būti aklinai užsegta. Taip pat būtina užsidėti kuo geriau prie galvos priglundantį apdangalą. Erkę greičiau pastebėsite dėvėdami ryškius drabužius.
Kaip efektyvią priemonę apsisaugoti nuo erkinio encefalito, gydytoja N. Buknienė įvardija skiepus.
Kad išsivystytų visiškas apsauginis imunitetas, būtinos trys vakcinacijos. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo būtinas 1–3 mėnesių tarpas, trečioji vakcinos dozė skiriama po 9–12 mėnesių.
Norint palaikyti reikiamą apsauginio imuniteto lygį, kas 3–5 metai reikia atlikti po vieną vakcinaciją.
Trijų vakcinų kaina įvairiose gydymo įstaigose svyruoja apie 120 litų. „Erkinio encefalito gydymas kainuoja daug daugiau nei skiepai“, – tikino N. Buknienė.
Atbudusi gamta jau pažadino ir erkes
