Atlaidų sezonas baigiasi – liko tik keletas

Šisbeitauskas

Ši savaitė šiek tiek kitokia nei įprasta – į jos vidurį įsiterpė Žolinė, tad tautiečiai turėjo galimybę vieną dieną pailsėti nuo darbų. Gal kas kur ir į atlaidus suspėjo nuvažiuoti, nors mūsų rajone ši religinė šventė nėra išskirtinė – turime daug įvairiausių kitokių atlaidų. Prieš kelias savaites mažeikiškiai rinkosi į Porciunkulės atlaidus, praėjusį sekmadienį tikinčiuosius sukvietė Leckava: čia vyko tituliniai Šv. Lauryno atlaidai. Neliks tikintieji be atlaidų ir šį savaitgalį: Rubikuose ir Žemalėje jų laukia Šv. Rokas. Šiuose kaimuose vien tik atlaidais neapsiribojama – rengiamos ir jų bendruomenių šventės. Sekmadienį Žemalėje numatyta didžiulė kultūrinė programa, be kita ko, laukiama atvykstant ir grupių „Pop ladies“, „Išjunk šviesą“ bei „Bonus“, tad jei dar nespėjote pavargti nuo švenčių – bažnytinių ir pasaulietinių, galite tai padaryti dabar – šios vasaros atlaidų sezonas eina į pabaigą, tad greitai jų nebus.
Pagaliau Mažeikius pasiekė dar viena, mano galva, nebloga žinia – pradėtas atstatyti geležinkelis į Latviją. Tiesa, gamta tam prieštaravo, atsiųsdama lietų, tad Mažeikiuose ta proga apsilankiusiems dideliems svečiams teko iškilmes švęsti ne itin geromis sąlygomis. Nieko, patys prisidirbo, atšaką išgriovė, tad dabar gali truputį ir pakentėti.
Tiesa, atkūrus geležinkelį vėl bus šiokių tokių nepatogumų vairuotojams: teks laukti jau prie dviejų pervažų. Norėtųsi tikėtis, kad pagaliau bus pradėta viaduko Algirdo gatvėje statyba – kiek jos galima laukti? Ar susisiekimo ministras, dalyvavęs geležinkelio šventėje, vėl pasakys, kad cisternų srautai per maži ir viadukui pinigų neliks…
Jei jau paminėjau vieną viaduką, tai norisi grįžti ir prie kito – turiu galvoje pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Nežinau, kokios dabar buvo problemos (gal karščiai?), bet liftas iš senamiesčio pusės neveikė bene porą savaičių: užsikeli dviračiu iš vienos pusės, o kitoje geležinkelio pusėje laiptais tenka jį nešti žemyn. Ir atvirkščiai. Gerai dar, jei neši dviratį, o jei reikia lipti su vaikišku vežimėliu ir vaiku?
Apie neįgaliuosius nebekalbu – jie mūsų valdininkus turėtų nuoširdžiai keikti. Nors esu girdėjęs, kad jiems nemalonius „linkėjimus“ siunčia visi, kam tas pėsčiųjų tiltas reikalingas. Anksčiau liftus per vieną ar dvi dienas sutvarkydavo vietiniai, bet dabar teko girdėti, kad vietos meistrai su gedimu nebesusitvarko – reikia laukti specialistų iš Kauno, o gal ir iš dar toliau. Ot, unikumą įsitaisėm – buvo giriamasi, kad Lietuvoje toks tiltas pirmasis… Ir, ko gero, taip yra visais atžvilgiais – ne vien tik dėl patogumų. Sugalvojusiems šį niekam tikusį monstrą pastatyti valdininkams ir specialistams, inžinieriams jis turėtų neleisti miegoti naktimis ir vis sapnuotis, kaip jie užstringa lifto kabinoje, kurios durys nebeatsidarys niekada: ir per karštį, ir per šaltį.
Nežinau, kaip „Lietuvos geležinkelių“ kabinetuose turėtų vaikščioti mažeikiškiai, kad būtų leista šalia monstro atkurti normalų pėsčiųjų taką – keliais eiti jau turėtų būti pernelyg paprasta… O už kiekvieną liftų gedimą iš atsakingų ponų kišenių siūlyčiau išskaičiuoti baudą – kai pradės kentėti asmeniniai interesai, gal tie nesusipratimai pasibaigs arba jų bent kiek sumažės.
Karščiai, ačiū Dievui, baigėsi ir gal jau šiemet nebesugrįš, tad gal, atvėsus kabinetams, kiek geriau pradės dirbti ir ponų valdininkų galvos. Girdėjau gandus, kad saulėkaitoje įkaitusiuose kabinetuose jau buvo tapę neįmanoma dirbti. Paprastiems klerkams pasiūlyta viena išeitis – eiti dirbti ten, kur yra kondicionieriai. O kiek jų per tuos kelis Savivaldybės pastatus yra? Nebent svarbiausiuose kabinetuose. Įsivaizduoju, koks būtų darbas, jei visi sugriūtų į posėdžių salę… Nors, kai paseki tai, kas vyksta arba nevyksta mūsų rajone, beveik nieko naujo ir nesužinai: darbuotojai užsiėmę savais reikalais – kas atostogauja, kas kur išvykęs…
Praėjusį šeštadienį Lūšės bendruomenė šventė savo 15-ąjį gimtadienį, į savo gimtąsias vietas buvo susirinkę kraštiečiai. Kažkam pasirodė keista, kad pasveikinti Lūšės gyventojų iš Savivaldybės buvo atsiųstas mero patarėjas sporto reikalams… Suprantama, tų lūšiškių nedaug, dar iš kitų rajonų susirinko, tad ko čia varginsis politikai – kas tas vienas kitas balsas per rinkimus? Čia ne kokie Šerkšnėnai, kur susirenka beveik pusė tūkstančio žiūrovų. Be to, ir atstumas nemažas, ir kelias neasfaltuotas…
Beje, paskutines kelias savaites teko nemažai pabuvoti kaimuose. Įsikalbėjęs su vietos gyventojais išgirdau, kad mažai kas skaito vietos laikraščius. Priežastis labai paprasta: kai nebeliko pašto skyrių, žmonėms užsiprenumeruoti juos susidarė visokiausių nepatogumų. Prie į kaimus atvykstančių mobiliųjų paštų reikia derintis, o kaimo žmogus, kada pagalvojęs, iš namų negali ištrūkti. Tad ir gauna laikraštį paskaityti iš kaimynų ar, jei pasiseka, nusipirkti parduotuvėse – tada tenka keliauti į miestą. Žmonės nėra patenkinti tokia tvarka, jie kalba, kad kaimas yra ignoruojamas, nes viskas naikinama, tad kur čia jam pasivyti miestą.
Kad ir kaip būtų, žmonės nepraranda optimizmo ir džiaugiasi, kad Vyriausybė dar nepriėmė įstatymų, draudžiančių loti jų šunims, – mieste prie tokių nesąmonių jau einama. Manau, kaimiečiai džiaugiasi per anksti, susitvarkiusi daugiabučiuose valdžia po truputį persimes į sodybas – iš pradžių nutildys šunis, paskui, žiūrėk, ir gaidžius. Egzotikai liks tik traktoriaus riaumojimas ir gal dar girto traktorininko keiksmai.
Beje, jei nelabai rūpi religinės šventės, rytoj galite nuvažiuoti į Renavo dvarą. Čia vyks Šimtmečio vasaros festivalio uždarymas ir net trys renginiai: neeilinė fotoparoda bei du prasmingi koncertai. Kaip žinote, renaviškiai visada viską daro atsakingai, manau, jūsų nenuvils ir šį kartą.