Atnaujintas Šv. Pranciškaus atminimo kryžius

Agnės GRABAUSKAITĖS nuotrauka

Mindaugo bei Birutės gatvių kampe buvo restauruotas beveik prieš šimtą metų pastatytas kryžius, skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties metinėms atminti.
Restauracijos darbus atliko bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ darbininkai.

Atrestauravo paviršių

Praėjusią savaitę buvo baigtas atnaujinti Mindaugo ir Birutės gatvių kampe esantis senovinis 1926 metais statytas kryžius, vietinių gyventojų dar vadinamas „kankinių kryžiumi“.
„Mažeikių butų ūkio“ Statybos tarnybos viršininkas Saulius Novogreckas sakė, kad darbininkai užtinkavo, glaistė ir gruntavo paminklo paviršių, atnaujino kai kurias detales – paminklo paviršius buvo visiškai atnaujintas.

Norėjo pagerbti žuvusius

Dar 2009 metais „Santarvė“ domėjosi Birutės ir Mindaugo gatvių kampe stovinčio kryžiaus istorija. Faktai byloja esą 1918 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Mažeikių miesto patriarchas, pirmasis fotografas, knygnešys Jonas Motuzas kreipėsi į tuometinį kleboną kunigą Juozapą Dabušinskį, kad būtų skirtos lėšos pastatyti „kankinių kryžių“, nes 1915–1918 tose vietose veikė vokiečių karo teismas, žmonės už menkiausius prasižengimus buvo nuteisiami mirties bausme sušaudant.
Klebonas nesutiko remti „kankinių kryžiaus“ idėjos, bet sutarė, kad bus statomas paminklas Šv. Pranciškaus mirties 700 metų sukakčiai paminėti. Taip 1926 metais iškilo betoninis kryžius, ant kurio iki šiandien puikiai išskaitoma: „Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700 metų jubiliejui prisiminti 1226–1926.“

Palaidotas kariškis

Tuomet muziejininkas Algimantas Muturas, remdamasis Mažeikių bažnyčios istorija bei amžininkų atsiminimais, teigė, kad buvo ir kita kryžiaus atsiradimo versija. Esą taip buvo stengiamasi apsaugoti bažnyčios sklypą, kad jis nebūtų apstatytas.
Anot A. Muturo, Antrojo pasaulinio karo metu į šalia esančią tranšėją buvo laidojami Mažeikių ligoninėje nuo sunkių sužalojimų mirę sovietų armijos kariai. Amžininkų teigimu, netoliese buvusi ir kita tranšėja, kurioje buvo laidojami vokiečių kareiviai.
1960 metais kryžių norėta nugriauti nuverčiant jį į iškastą duobę, tačiau ekskavatorius iškasė raudoną karstą, kuriame esą Antrojo pasaulinio karo metu buvo palaidotas aukšto rango sovietų kariškis, todėl buvo nutarta kapą palikti ir kryžiaus nebeversti.