Leontinos ir Modesto Alberto Mikalauskų auksinių vestuvių ceremonijos metu skambėjo ir šampano taurės. Mažeikių rajono savivaldybės nuotr.
Neseniai sukako 50 metų nuo mažeikiškiams Leontinai ir Modestui Albertui Mikalauskams svarbaus gyvenimo įvykio – tada jie vienas kitam užmovė vestuvinius žiedus.
Savo jubiliejinę – auksinę santuoką sutuoktiniai įregistravo Civilinės metrikacijos skyriuje.
Gyvenime visko mačiusi pora gyvena kukliai ir džiaugiasi tuo, ką turi.
Laimingos vaikystės nebuvo
Pasakojimą apie penkiasdešimt drauge su Leontina praleistų metų M. A. Mikalauskas pradėjo nuo savo vaikystės: kai jis gimė, šeima gyveno Grūstės kaime netoli Sedos, vėliau teko persikelti į netoliese esančius Dūmaičius. Modesto tėvas buvo Lietuvos savanoris, tad bekasant bulves atėję rusai jį kažkur išsivarė ir daugiau vaikas, kuriam tada buvo penkeri metai, jo nematė.
„Mama ėjo tėvo ieškoti ir už tai buvo išvežta į Sibirą. Prieš tai ji su trimis vaikais atsidūrė Šiaulių kalėjime – iš čia mus, vaikus, ištraukė tėvo brolis ir parsivežė pas save. Laimingų vaikystės dienų drauge su visa šeima mes nematėme“, – teigė vyriškis.
Vėliau nuo 1959-ųjų trejus metus Modestas tarnavo kariuomenėje Vladivostoke. Prisimena, kaip gyvuliniais vagonais jie ten buvo vežami visą mėnesį, o po trijų metų vos neatsidūrė Kuboje. Laimė, riaušės toje šalyje baigėsi ir jaunas kareivis grįžo į Lietuvą, jam pasisekė įsidarbinti tuometinėje Elektrotechnikos gamykloje.
Susipažino per brolį
Darbo karjerą jaunuolis pradėjo dirbdamas šlifuotoju: iš pradžių buvo mokinys, paskui dirbo jau savarankiškai.
„Būdamas mokiniu, atlyginimo gavau trisdešimt aštuonis rublius, o už nuomojamą butą ir maistą šeimininkei reikėjo mokėti keturiasdešimt penkis. Tai vėliau, kai jau gavau šlifuotojo kategoriją, skolą po truputį atidavinėjau“, – prisiminė M. A. Mikalauskas.
Dirbdamas gamykloje, jis ir susituokė su Leontina, dirbusia paruošimo ceche. Pirmoji jaunuolių pažintis buvo tada dar Mažeikių rajonui priklausiusioje Luoboje – ten mergina, baigusi kursus, mokytojavo, o Luoboje gyvenęs Modesto vyresnis brolis buvo vedęs Leontinos draugę.
Išdraugavę apie metus, jaunuoliai susituokė 1965 metų lapkričio mėnesį: aukso žiedų pirkti nebuvo iš ko, tad Modestui juos iš žalvario nutekino bendradarbis.
„Vestuvių dieną iki pietų dirbome, po pietų nuėjome į „zaksą“ ir susirašėme. Liudininkais buvo mano geri draugai. Turėjome butelį degtinės, uošvė buvo paruošusi užkandžių – tai ir visos vestuvės“, – juokėsi vyriškis.
Jaunikiui tada buvo dvidešimt šešeri, nuotakai – metais mažiau.
Plačiau apie šią šeimą skaitykite „Santarvės“ laikraštyje.
