savo nukaltus kryžius saulutes.
Platelių dvaro sodybos svirne tris spalio savaites vyko Telšių apskrities tautodailininkų darbų paroda-atranka į konkursą „Aukso vainikas 2021“.
Jai baigiantis, paskelbti tautodailininkai, kurių darbai keliauja į tolesnį – nacionalinį „Aukso vainiko“ turą.
Tradicija patyrė pokyčių
Kasmet sausio 6-ąją, per Tris karalius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras karūnuoja tris lietuviškos kultūros tradicijas puoselėjančius karalius – respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatus, pirmųjų vietų laimėtojus – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą.
Pandemijai padiktavus naujas taisykles, pernai „Aukso vainiko“ nugalėtojai regioniniame ture buvo renkami kaip įprasta – iš pradžių vyko parodos-konkursai regionuose. O štai nacionalinis turas buvo kitoks – nugalėtojus komisija rinko virtualioje erdvėje, o iškilminga apdovanojimų ceremonija, kaip būdavo įprasta, išvis neįvyko, buvo atidėta palankesniam laikui.
Darbų buvo įvairių
Kokia bus epidemiologinė situacija kitų metų sausio 6 d., kai ateis laikas skelbti ir apdovanoti 2021 metų „Aukso vainiko“ nugalėtojus, neaišku.
Neseniai surengta Telšių regiono tautodailininkų, pretenduojančių į „Aukso vainiką“, atranka vyko įprastai.
Į parodą-atranką Plateliuose savo darbus iš viso pristatė 39 Telšių regiono tautodailininkai.
Pasak Mažeikių kultūros centro etnografės Jolantos Kaleckienės, pastaruosius kelerius metus darbus šiam renginiui pateikia panašus skaičius mūsų rajono tautodailininkų – šiek tiek daugiau nei dešimt.
Šioje parodoje dalyvavo mūsų krašto kalviai Egidijus Sinkevičius ir Česlovas Pečetauskas, tapytojos Alma Krapauskienė ir Vilma Sendrauskienė, medžio meistrai Vaidas Šopauskas, Alfonsas Bendikas, Antanas Viskantas. Savo siuvinėtų darbų pasiūlė Adėlė Monstavičienė, megztų riešinių – Aida Bliudzukienė bei Jovita Ročienė, veltų skraisčių – Danguolė Juškienė. Nijolė Daučiūnaitė parodai-atrankai pristatė austų juostų, o Vilija Juočytė ant lininio audinio atspaudė augalų motyvus, o paskui iš jo siuvo drabužius, pagalvėlę, padėkliukus.
Pailgėjo „kadencijos“
Tie tautodailininkai, kurie anksčiau yra pelnę „aukso vainikus“, 7 metus negali dalyvauti konkurse. Iš pradžių šis terminas buvo 5 metai, o paskui konkurso rengėjai jį pailgino dar dvejais. Tautodailininkai juokaudami šį laikotarpį vadina „kadencija“.
Pasak J. Kaleckienės, geriausių darbų autorius iš regioninio į nacionalinį „Aukso vainiko“ turą, kuris vyks Molėtuose, „išsiuntę“ komisijos nariai akcentavo, kad šiemet juos išrinkti buvo labai sudėtinga.
Viena vertus, ir tautodailės dirbinių įvairovė buvo didelė. Be to, pailginus vadinamąsias dalyvavimo konkurse „kadencijas“, dalies tautodailininkų, kurie jau anksčiau laimėjo „aukso vainikus“, darbų komisija vertinti negalėjo – dar metus kitus jie savo kūrinius gali teikti tik konkurso parodai, o ne atrankai į jį.
Beje, patys tautodailininkai nusprendžia, ar savo dirbinius teiks tik parodai, ar ir atrankai į „Aukso vainiko“ konkursą. Pagrindinis kriterijus – norint dalyvauti šiame konkurse, reikia pateikti 5 dirbinių kolekciją.
Mažeikiškiai – tarp nugalėtojų
Plateliuose vykusioje parodoje-atrankoje pirma vieta kryždirbystės srityje už kaltas saulutes atiteko mažeikiškiui kalviui E. Sinkevičiui. Kalvis yra Č. Pečetausko mokinys ir mūsų krašto tautodailininkų būryje – ne naujokas – jau dalyvavo tautodailės darbų parodose ir sulaukė apdovanojimų. Būtent E. Sinkevičius ir bus Mažeikių rajono atstovas nacionaliniame „Aukso vainiko 2021“ ture.
Vaizduojamosios dailės srityje už tapybos darbus trečia vieta paskirta tirkšliškei Almai Krapauskienei, buvusiai pedagogei, Šatrijos Raganos premijos laureatei. Taikomosios dailės srityje antra vieta skirta mažeikiškei Adėlei Monstavičienei už siuvinėtus darbus, o trečia – Antanui Viskantui už Užgavėnių kaukes.
Specialiaisiais diplomais apdovanoti kalvis Č. Pečetauskas ir medžio drožėjas Vaidas Šopauskas.
Populiarinama tautodailė
„Aukso vainiko“ konkursas vyksta nuo 2005 m. Kasmetinės atrankos siekis – sustiprinti valstybės institucijų paramą ir sukurti nuolat veikiančią liaudies meistrų globos bei skatinimo sistemą, išryškinti tautodailininkus, kurie savo kūryboje išlaiko liaudies tradicijas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistai tikina, kad mūsų šalyje liaudies menas tebėra gyvas, o dabarties meistrų darbuose vis dar galima įžvelgti ryškius šimtamečių tradicijų pėdsakus.
Konkurse-parodoje vertinami geriausi penkerių metų laikotarpiu sukurti vaizduojamojo meno (skulptūra, tapyba, grafika, karpiniai), taikomojo (tekstilė, keramika, medžio dirbiniai, kalvystė, juvelyrika, paprotiniai dirbiniai – margučiai, verbos, sodai) ir kryždirbystės (kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kt.) darbai.
Loreta BUTKUTĖ
Jolantos Kaleckienės ir Aldonos Kuprelytės nuotr.
