Giedrė Vasiliauskaitė ir Ieva Jonikienė. Nuotr. iš asmeninių albumų
Mažeikiškės Giedrė Vasiliauskaitė ir Ieva Jonikienė, įgijusios aukštojo mokslo diplomus, savo žinias nusprendė pagilinti Mažeikių politechnikos mokykloje.
Pirmą kursą bebaigiančios merginos savojo pasirinkimo nė kiek nesigaili: profesinėje mokykloje mokslas nemokamas, joje suteikiama daug praktinių įgūdžių, mokiniai priversti atsakingiau žvelgti į savo veiklą.
Mažeikiškės įsitikinusios, kad darbo rinkoje su tokiais įgūdžiais jaunuolis yra daug pranašesnis.
Baigiantis mokslo metams daugelis mokinių atsiduria kryžkelėje: ką daryti baigus dešimtą klasę, kokiu keliu eiti rankoje laikant brandos atestatą.
Tęsti mokslus profesinėse mokykloje, studijuoti kolegijoje, Lietuvos ar užsienio universitetuose – kiekvieno jaunuolio asmeninis pasirinkimas. Tačiau neretai pasitaiko, kada paragavus mokslų vienur, užsimanoma žinias pagilinti žemesnės pakopos mokymą teikiančioje įstaigoje.
Tokiu keliu nuėjo ir mažeikiškės Giedrė ir Ieva. Abi jos, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje. Merginos pasirinko naftos produktų operatoriaus specialybę.
„Žinoma, geriau nuo žemesnio lygmens kopti į aukštesnį, bet ir priešingai daryti visai verta. Mokslai niekad nepamaišo, o papildomai įgyta specialybė – tik į naudą“, – įsitikinusi G. Vasiliauskaitė.
Apie tai, kas paskatino aukštojo mokslo diplomus turinčias mažeikiškes studijuoti profesinėje mokykloje, skaitykite „Santarvės“ laikraštyje.
Kodel Valstybei nerupi musu vaikai,kurie baige mokslus Lietuvos Aukstosiose mokyklose,sunese didziulius pinigus uz mokslus is tevu kiseniu,ar patys dirbdami vakarais,kad galetu susimoketi uz mokslus,o pabaige,neturi Lietuvoje darbo pgl.igyta specialybe? Kazkoks absurdas!
Va nežinau šiu dviejų merginų išsilavinimų ir tai nesvarbu, bet akivaizdu, kad tokia problema iškyla, kai visos kolegijos tampa prilyginamos aukštosioms mokykloms, kas yra absoliutus absurdas. Praktiniai įgūdžiai – taip, naudinga, reikalinga, bet aukštojo mokslo esmė nėra vien praktinis įgūdis, jo esmė pirmiausia – visapusiškai išsilavinęs žmogus, turintis aukštąjį UNIVERSITETINĮ išsilavinimą. Ir kai nebus aukštuoju vadinamos visos kolegijos, atitinkančios kartais „profkių“ paruošimą, aukštasis išsilavinimas vėl taps vertybe ir universitetus baigę žmonės galės teigt, turintys aukštąjį išsilavinimą. Aišku, į universitetus irgi turi ateit geriausi, o ne visi, kas nori, nes tokia mūsų Lietuvėlės sistema, konkuruot universitetams, priimt, kuo daugiau, kad gaut krepšelius.
Nieko čia stebėtino, kad žmonės, baigę aukštąjį, neįsidarbina ir bando įgyt kitą specialybę kad ir profesinėje mokykloje. Ten, sako, daugiau praktinių įgūdžių mokiniai įgyja. Tik vargu ar Mažeikių politechnikos mokykla gali pasiūlyti specialybes, kurios dabar reikalingos įmonėms… Reikia keistis, atsinaujinti, siūlyti reikalingas specialybes, o ne metų metus vis tą patį per tą patį.
Nafta laukia ju isskestomis rankomis…
apie ka cia straipsnis? tai koki aukstaji baige,kad nerado darbo?nieko apie tai nerasote? o cia sakote ras-abejoju,daugybe moksleiviu yra baige sia specialybe,kiek zinau niekas neisidarbino? na gal vienetai tik…o mokykla gera,pati ja baigiau pries daug metu.