Auksūdiškis senelių palikimą pavertė etnografine sodyba

Laižuvos seniūnijoje išlikusi autentiška, gal net vienintelė rajone senovinė kaimo sodyba su unikalia gyvenamąja troba. Ją iš senelių paveldėjęs Vidmantas Milieška pavertė savotišku niekur neregistruotu muziejumi, kuriame išsaugoti iš senų senovės likę daiktai, namų apyvokos reikmenys, padargai.

EKSPONATŲ IEŠKO PATS
Važiuodamas duobėtais Auksūdžio kaimo keliais nė neįtartum, kad vienas iš jų veda į dideles etnokultūrines vertybes saugančią sodybą. Apaugusi šimtamečiais medžiais žemaitiška sodyba su sodu slepia daug senovinių reliktų.
Unikalaus muziejaus po atviru dangumi šeimininkas V. Milieška pasakojo, kad sodybos pradžia datuojama 1832 metais, o pastatai statyti skirtingu laiku: vieni yra senesni, kiti atsiradę truputį vėliau.
„Stengiausi išlaikyti tai, kas buvo išlikę, norėjosi grąžinti sodybai tarpukario laikų dvasią. Čia išsaugota tai, kas buvo, ir surinkta daug kaimynų dovanotų daiktų. Noriu sukomplektuoti ir parodyti, kokie buvo senovės amatai, tad po šapelį, kur ką randu, ir tempiu“, – pasakojo auksūdiškis.

SAUGO SENELIŲ PALIKIMĄ
V. Milieška apgailestauja, kad iki šių dienų neišliko javų kuliamosios, dampio – garo variklio. Daug laiškų, dokumentų yra palikęs auksūdiškis, buvęs paštininkas Feliksas Ūdra – jis daug ką rinko ir išsaugojo.
Techniko mechaniko specialybę turintis vyriškis sako privaląs išsaugoti tai, kas likę ne tik iš senelių, bet ir proprosenelių – čia jų gimtinė.
Jie ūkininkavo, buvo gana pasiturintys, vieni iš Laižuvos bažnyčios fundatorių. Prosenelis Antanas Milieška, apie kurį kalbama kaip apie šviesų žmogų, bažnyčiai buvo nukaldinęs varpą.
Paskui prosenelis išėjo į karą ir nebegrįžo. Ūkį ėmė valdyti sūnus, bet šis tėvo namais taip nebesirūpino ir sodybą pamažu apleido.

BENDRAUJA SU MUZIEJUMI
Daug kas sodyboje išlikę kaip buvo, kai kas atstatyta. Prieš mažiau nei dešimt metų čia dar gyveno V. Milieškos močiutė, dabar viską perėmė ir prižiūri, turėdamas laiko sodybą tvarko jis pats.
Kai kuriuos daiktus, matydamas, kad juos sunku išsaugoti, dabartinis sodybos šeimininkas atiduoda į muziejaus fondus, kitką stengiasi išsaugoti kaip sugeba. Vyriškis sako, kad yra supirkęs daugiau senovinių pastatų, klėčių, tik jie yra skirtingose vietose, bet kada nors ketina jais praturtinti savo sodybą.
Dabartinėje sodyboje, be kita ko, išlikęs tvartas su laidaru – aptvaru gyvuliams laikyti, bet jie prašosi restauracijos. Neblogai išsilaikiusi gana didelė samdinių gyvenamoji klėtis su palėpe, kurioje apstu įvairiausių senovinių daiktų.
Į akis krinta šalia gyvenamojo namo padėta ketinė krosnelė, kurios paskirtis – vadinamiesiems bado (vafliniams) blynams kepti. Keptuvės viršuje net išlikęs įspaustas šių blynų receptas: 1 kilogramas miltų, 2,5 litro pieno, 6–8 kiaušiniai.

TROBOJE DAUG AUTENTIKOS
Dviejų galų gyvenamojoje troboje išlikusi beveik visa autentika: senovinės krosnys su duonkepe, sienos, lubos, baldai, įvairūs rakandai taip pat liko kaip buvę, tik kai kur šiek tiek paremontuota. Čia išlikęs ir žemaičiams būdingas kambarių išdėstymas, vadinamoji geroji ir blogoji troba.
Buvusios namų šeimininkės kambariuose išgrįstos grindys, o kitame namo gale keliuose kambariuose išlikusios plūktinės grindys – asla. Šeimininkės kambarys, alkierius – svečių kambarys, priešinė, šeimyninė, priemenė, – visa tai, kiek įmanoma, išsaugota be pakeitimų.

CIVILIZACIJOS APRAIŠKOS
V. Milieška sukaupęs nemažai senovinių knygų, žurnalų ir laikraščių, renka straipsnius, susijusius su Auksūdžio kaimu. Nemažai auksūdiškio muziejuje senovinių paveikslų, nuotraukų, šventų relikvijų.
Aprodydamas sodybą šeimininkas parodo ir civilizacijos paliestą vietą, kur auginami Kalifornijos sliekai, organines atliekas paverčiantys labai vertinga trąša, praverčiančia ūkyje. Tokie sliekai Amerikos mokslininkų išvesti praėjusio šimtmečio viduryje.
Papasakoti apie unikalią V. Milieškos sodybą, čia esančias vertybes – sunku, tai reikia pamatyti. Čia jau ne kartą lankėsi Auksūdžio vaikai, kurie gavo tikrą etnokultūros pamoką, auksūdiškiai čia atveža iš toliau atvykstančius svečius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Iš toli V. Milieškos sodyboje esančių pastatų nematyti: juos uždengia sodybą apsupę didžiuliai medžiai.

Ateityje V. Milieška planuoja sodybą papildyti dar keliais senais pastatais.

Vargu ar visi esame matę tokius antikvarinius daiktus, kokių savo troboje turi sukaupęs V. Milieška.