Aviacijos muziejus įžengė į penktą dešimtį

Prieš keturiasdešimt metų Viekšniuose atidarytas Aleksandro Griškevičiaus, vieno iš aviacijos pradininkų Lietuvoje, muziejus. Šis muziejus talpina ne tik aviacijos ekspoziciją. Čia galima susipažinti su Viekšnių miestelio etnografija, kaskart atnaujinamomis vietos menininkų parodomis bei dviem edukacinėmis programomis.

Tapo kultūros židiniu

Muziejus, esantis ramioje Akmenės gatvelėje, įsikūręs name, kuriame paskutinius gyvenimo metus praleido Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius ir vienas iš aviacijos Lietuvoje pradininkų Aleksandras Griškevičius.
Muziejus, kurio įkūrėjas ir pirmasis vadovas – buvęs Viekšnių vidurinės mokyklos direktorius, kraštotyrininkas Algirdas Gedvilas, buvo atidarytas 1981 metų gegužę. Pirmajam muziejaus vadovui daug talkino gidė Apolonija (Polina) Sriubaitė. Abi šios asmenybės jau yra išėjusios amžinybėn.
Pirmus dvejus metus muziejuje buvo tik du skyriai – A. Griškevičiaus memorialinė ir etnografijos ekspozicijos. Po kurio laiko čia įrengta ir paroda, skirta Biržiškų šeimai.
Šalia nuolatinių ekspozicijų muziejuje rengiamos ir kitos: Viekšnių fotografų nuotraukų, kuriose įamžinti viekšniškiams aktualūs prieškario laikų bei šių dienų vaizdai, keramiko Prano Brazdžiaus ir jo mokinių darbų ir įvairios kitos pa-rodos.

Ekspozicijose – ne vien aviacija

Šiuo metu muziejuje veikia trys ekspozicijos, kurios išdėstytos atskiruose kambariuose. Didžiajame kambaryje – ekspozicija „Lietuvos aviacijos pradžia“. Čia galima apžiūrėti A. Griškevičiaus suprojektuoto „Žemaičių garlėkio“ ir Atlantą perskridusio lėktuvo „Lituanica“ modelius, sklandytuvų ir lėktuvų prietaisus – dirbtinį aviacinį horizontą, vadinamąją lėktuvo „juodąją dėžę“, variometrus, greičio matavimo prietaisus, sklandytojų planšetes.

Taip pat čia eksponuojamas savamokslio konstruktoriaus autografas, parašytų knygų kopijos, stenduose išdėstytos ženkliukų, medalių, pašto ženkliukų, kalendoriukų kolekcijos aviacijos tema.
Viekšnių krašto etnografinės ekspozicijos dalyje – namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai. Trečiajame kambaryje – Viekšnių liaudies meistro Juozo Rušino medžio drožinių paroda.
Liaudies meistro kūrybos palikimas susideda iš altorėlių, skulptūrėlių, visoje Lietuvoje garsiomis figūromis bei ornamentais išpuoštų kėdžių, originalių lazdų, pasakų pasaulio paukščių, žvakidžių.

Vyksta parodos ir edukacija

Muziejus lankytojus priima nuo antradienio iki šeštadienio, bet, pasak muziejininkės Audronės Stankuvienės, karantino metu norintiems aplankyti muziejų bei pasigrožėti eksponatais būtina iš anksto užsiregistruoti.
„Jau tapo tradicija, kad muziejuje veikia ne tik nuolatinės ekspozicijos – šiuo metu galima susipažinti su mūsų krašto tautodailininko kalvio Česlovo Pečetausko mokinio Egidijaus Sinkevičiaus metalo dirbinių paroda. Joje eksponuojama daugiau kaip trisdešimt kalvystės darbų“, – naujausią ekspoziciją pristatė muziejininkė.
Pašnekovė informavo, kad įstaiga yra parengusi dvi edukacines programas – „Pažintis su etnografiniu Lietuvos darželiu“ ir „Skrydis iš rankų“. Pirmoji programa vysta šiltuoju metų laiku muziejaus kiemelyje: čia yra senovinis gėlių ir augalų darželis, papasakojama, kokias gėles lietuviai augino prie namų, kodėl būtent buvo pasirinkti šie augalai ir panašiai.
Antrojoje programoje, kuri labiau skirta vaikams, mokomasi daryti lėktuvus iš putplasčio, supažindinama su aviacijos pradžiamoksliu.

Paskutiniai metai – Viekšniuose

Aleksandras Griškevičius gimė 1809 metais Kėdainių rajone, mokėsi Kėdainiuose, 1829 metų rudenį buvo priimtas raštininku į Vilniaus gubernijos valdybos kanceliariją, dirbo Šiauliuose, Kaune. Netekęs darbo jis grįžo į Šiaulius, apsigyveno brolio Mauricijaus dvarelyje Andrejave, o paskutiniais gyvenimo metais persikėlė į žmonos tėviškę Viekšnius, kur mirė 1863 vasario 24-ąją. Palaidotas miestelio senosiose kapinėse, 1980 metais ant jo kapo pastatytas antkapinis paminklas.
Aviacijos srityje jis teoriškai ir praktiškai siekė įrodyti, kad žmogus, kaip ir paukštis, gali skraidyti: iš pradžių statė oro balionus su specialiais valdymo įtaisais, projektavo lėktuvų modelius, tyrinėjo plokštumos keliamąją galią. Savo knygelėje išsamiai apibūdino valdomąjį aerostatą, sparnų pritaisymą žmogui, skraidymo aparatą su balionu ar be jo, kėlė garu varomo propelerio – Archimedo sraigto ir horizontalių sparnų idėją. Visa tai įvardijo „Žemaičio garlėkiu“.

Tapo aviacijos pradininku

Kaip pasakojo muziejininkė, vien teorija A. Griškevičius neapsiribojo – sukūrė savo skraidantį „Žemaičio garlėkio“ modelį, kuris yra vienas pirmųjų Lietuvos aviacinės minties istorijos puslapių, todėl konstruktorius ir laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje. 1855 metais jis pastatė ir išbandė lėktuvą, kuris savo techniniais bei aerodinaminiais duomenimis labiau primena šiuolaikinių lėktuvų modelius.
1860 metais A. Griškevičius parašė 285 puslapių filosofinį kūrinį „Gamtos tikrovė, arba Matematinės išvados apie Dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiariais pašnekesiais“, kuriame teigiama, kad pasaulio ir jo kilmės pažinimo laidas yra ne aklas tikėjimas, o sveikas protavimas. Dėl šiame veikale skleidžiamų priešingų religijai žinių caro valdžia jos autoriui buvo iškėlusi bylą, dėl to jis neteko darbo.
Nuotr. autoriaus ir iš redakcijos archyvo