Aptikus chloramfenikolio, trims rajono ūkininkams uždrausta parduoti pieną. Nuostolius skaičiuoja ne tik pieno gamintojai, bet ir perdirbėjai.
TYRIMO REZULTATAI APSTULBINO
Užliekniškė ūkininkė „Santarvei“ prisipažino, kad sužinojus, jog jos karvių piene rasta šios draudžiamos medžiagos, ją ištiko šokas.
„Iki šiol rankos kojos dreba“, – atvirai kalbėjo moteris.
Ūkininkė laiko šešias melžiamas karves, kasdien į AB „Žemaitijos pienas“ Užlieknės pieno supirkimo punktą parduoda apie 100 kilogramų produkcijos. Pinigai už pieną – pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Maisto ir veterinarijos tarnybai uždraudus parduoti pieną šeima neteks keleto šimtų litų.
Ūkininkė anksčiau pieną parduodavo turguje. Tik šiais metais ji sudarė sutartį su pieno perdirbimo įmone.
„Iki šiol jo tyrimai būdavo geri. Nežinau, kas dabar atsitiko“, – stebėjosi pašnekovė.
AIŠKINOSI PRIEŽASTIS
Chloramfenikolio buvo rasta ir dar vienos ūkininkės iš Renavo bei Račalių kaimo ūkininkės karvių piene. Jos savo produkciją taip pat parduoda „Žemaitijos pienui“.
Į šiuos židinius ketvirtadienį vyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos pareigūnai. Vietoje buvo aiškinamasi, iš kur į pieną galėjo patekti šios draudžiamos medžiagos.
Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Romo Keršio, pas visas tris pieno gamintojas rasta nedidelių pažeidimų, tačiau kas buvo chloramfenikolio šaltinis, liko mįslė. Tik viena užliekniškė prisipažino naudojanti draudžiamas plovimo medžiagas „Fairy“, ūkišką muilą ir dezinfekcinę medžiagą „Desomix“ ne pagal instrukciją.
Nenustatyta, kad ūkininkės pieno ūkyje būtų naudojusios medikamentų.
„Teko patikėti moterų pasakojimu, nes nė viename ūkyje neradome medikamentų naudojimo apskaitos žurnalo“, – kaip rimčiausią pažeidimą nurodė R. Keršis.
Specialistas tiksliai negalėjo pasakyti, kada ūkininkėms vėl bus leista parduoti pieną.
„Šiuos ūkius stebės apylinkės veterinarijos specialistas, kai bus pašalinti rasti trūkumai, tada dar kartą įvertinsime situaciją vietoje“, – paaiškino pašnekovas.
ATSEKTI – SUDĖTINGAS KELIAS
R. Keršio teigimu, žmogaus sveikatai pavojingo chloramfenikolio mažeikiškių parduodamame žaliaviniame piene nustatoma ne pirmą kartą, tačiau atsekti taršos šaltinius, t.y. pieno gamintojus pavyko pirmą kartą.
Pavyzdžiui, chloramfenikolio šiemet buvo rasta ir Mažeikių pieninės superkamame piene, tačiau iš kokio ūkio į bendrą katilą pateko choramfenikolis, nustatyti nepavyko.
„Sintomicino tepalas gali būti kaltininkas. Pasitepus rankas šiuo vaistu chloramfenikolis į pieną patenka net keturis melžimus, nes šios medžiagos negalima nuplauti. Tačiau nustatyti šaltinį nėra lengva, nes tyrimo rezultatus sužinome tik po dviejų dienų“, – pasakojo AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos supirkimo direktorius, filialo Mažeikių pieninės generalinis direktorius Algimantas Paspirgėlis.
Kad sudėtingas atsekimo mechanizmas, teigė ir R. Keršis. Kai valstybinei įmonei „Pieno tyrimai“ kyla įtarimų, pieno mėginiai tikrinami akredituotoje Nacionalinėje laboratorijoje, turinčioje modernią, chloramfenikoliui jautrią įrangą. Šiai patvirtinus teigiamą rezultatą, analizuojama, kurioje pieno gaminimo grandyje į pieną pateko chloramfenikolio: tiriamas pieno gamintojo ūkis, įmonių situacija, veterinarinių vaistų naudojimas.
PERDIRBĖJAI PATIRIA NUOSTOLIUS
AB „Žemaitijos pienas“ direktorė žaliavai Telšių regionui Liuda Skurdulienė „Santarvei“ sakė, kad kiekvienu atveju nustačius chloramfenikolio įmonė patiria nuostolių, nes, aptikus šią medžiagą, Veterinarijos ir maisto tarnyba uždraudžia naudoti pieną ir jo produktus maisto produktams gaminti.
Gavus pranešimą apie nepalankius tyrimo rezultatus, pirmiausia išsiaiškinama, kur pakliuvo šiuo inhibitoriumi užkrėstas žaliavinis pienas.
Direktorė paaiškino, kad tenka sunaikinti ar gyvuliams sušerti maisto produktus, kurie buvo pagaminti iš žaliavos, turinčios draudžiamos medžiagos. Pašnekovė neneigė, kad nieko nebeįmanoma padaryti, jeigu tokia žaliava buvo supilstyta ir parduota kaip natūralus pienas.
Šiuo atveju chloramfenikoliu užkrėsto pieno į prekybą nepateko, nes iš užterštos žaliavos buvo pagaminti pieno miltai.
PIENO GAMINTOJUS „IŠAUKLĖJO“
Mažeikių pieninės generalinis direktorius A. Paspirgėlis prisiminė prieš trejus metus kilusį skandalą dėl eksportuojamuose pieno miltuose rasto chloramfenikolio. Dėl jų pardavimo apribojimo įmonės patyrė milijoninius nuostolius.
Generalinis direktorius pasakojo, kad Mažeikių pieninė bene pirmoji šalyje įdiegė griežtą pieno kokybės kontrolę. Tekę iš kai kurių žemdirbių, tiekiančių prastą pieną, atsisakyti jį pirkti.
„Išauklėjome mums parduodančius pieną žmones, ir dabar pienas daug geresnis, prasto pieno, o tuo labiau užteršto chloramfenikoliu, beveik nebegauname“, – pasidžiaugė pieninės vadovas.
PAVOJAUS NEĮŽVELGIA
A. Paspirgėlis prisipažino šiek tiek skeptiškai vertinąs sukeltą ažiotažą dėl chloramfenikolio. Jo teigimu, dešimtyje tonų pieno jo gali būti vos ant peilio smaigalio.
„Nemanau, kad labai maža koncentracija gali būti pavojinga žmogaus sveikatai. Tuo labiau kad yra tik prielaidos, ne mokslininkų įrodymai“, – samprotavo pašnekovas.
A. Paspirgėlis pasakojo pastebėjęs kuriozinių dalykų. Veterinarijos specialistai kaip chloramfenikolio turintį vaistą gyvuliams gydyti draudžia naudoti sintomicino tepalą, tačiau rekomendacijoje parašyta, ka jis tinka jaunoms mamoms tepti krūtų spenelius.
„Arba pieno gamintojai ir perdirbėjai esame politikos įkaitai, arba medicinoje yra netvarka, kad šie vaistai neišimami iš apyvartos“, – svarstė pašnekovas.
Chloramfenikolį veterinarijos praktikoje Europos Sąjungos šalyse uždrausta naudoti nuo 1997 metų. A. Paspirgėlio nuomone, Lietuvai tapus šios sąjungos nare, būtina paisyti jos reikalavimų.
PREVENCINĖ PROGRAMA
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje aukščiausiosios kokybės pieno superkama apie 90 proc., inhibitorinių medžiagų aptinkama nuo 0,5 iki 1 proc. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus chloramfenikolio visiškai neturi būti maisto produktuose.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo šių metų birželio mėnesio vykdo sugriežtintą chloramfenikolio kontrolės programą. R. Keršis paaiškino, kad šios programos tikslas yra nustatyti, kaip chloramfenikolis patenka į pieną ir jo produktus bei numatyti prevencijos programas.
Praėjusiais metais Nacionalinė veterinarijos laboratorija įsigijo pažangią ir tikslią laboratorinę įrangą, su kuria įmanoma nustatyti mažiausios koncentracijos chloramfenikolio kiekius. Nustačius šios medžiagos, sustabdomas tokio žaliavinio pieno supirkimas ir imamasi priemonių pieno kokybei užtikrinti.
TARŠOS ŠALTINIS – VAISTAI
Chloramfenikolis – cheminė medžiaga, naikinanti bakterijas. Ji priklauso inhibitorinių medžiagų grupei.
Kaip parodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai pieno ūkiuose, pagrindinis taršos šaltinis yra vaistinėse perkami preparatai, kurių sudėtyje yra chloramfenikolio.
R. Keršis informavo, kad šiuo metu yra registruoti aštuoni preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra chloramfenikolis: Iruxol, Levomicetinas 500 mg, Levomicetinaso tirpalas 0,25 proc., Oftan DexaChlora tepalas ir lašai, Sintomicino linimentas 5 proc., Unguentum „Cortomycetin“.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybinė veterinarijos preperatų inspekcija per 2003-2004 metus patikrino 151 vaistinę, tačiau chloramfenikolio preparatų nebuvo aptikta. Kur žmonės jų įsigyja, lieka mįslė.
Nuo pernai metų gyvulių augintojai privalo pildyti medikamentų ir vaistinių pašarų apskaitos žurnalą. R. Keršis pastebėjo, kad daugelis nepaiso šio reikalavimo.
Birutė RUDOKIENĖ
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
