buvo įteikti Gintautui Aleknai (pirmas iš kairės), Gražinai Žukauskienei (trečia iš kairės)
ir Laimai Bartkuvienei (pirma iš dešinės).
Estijoje vyko konferencija, skirta prisiminti 1949 m. Baltijos šalyse vykdytą masinį gyventojų trėmimą.
Konferencijoje dalyvavo bei atminimo medalius ir padėkas gavo bendrijos „Lemtis“ nariai: Gintautas Alekna, Gražina Žukauskienė bei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laima Bartkuvienė.
Mūsų krašto atstovai pagerbti už nuopelnus renkant istorinę medžiagą, jų organizuotas ekspedicijas į lietuvių tremties vietas ir už tai, kad į šią veiklą buvo įtraukiama nemažai jaunimo.
Susirinko Baltijos šalių atstovai
Į konferenciją suvažiavo beveik šimtas dalyvių.
Estijai atstovavo asociacija „Cornflower“ ir „Memento“ sąjunga, Latvijai – šios šalies buvusių politinių kalinių asociacija bei politinių represuotųjų asociacija, Lietuvai – represuotus žmones vienijanti organizacija „Lemtis“.
Konferencijos dalyviai kalbėjo apie didžiulius praradimus, prasidėjus sovietinei okupacijai: 1941 m. birželį į Sibirą iš trijų Baltijos valstybių buvo išsiųsta apie 60 tūkst. žmonių, 1949 m. kovo pabaigoje – dar beveik 95 tūkst. žmonių. Tik po Stalino mirties 1953 m. į tėvynę iš tolimojo Sibiro pamažu buvo grąžinami tie, kas išgyveno tremtyje.
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos pavaduotoja ugdymui L. Bartkuvienė konferencijos dalyviams pristatė pranešimą „Gyvosios istorijos pamokos“.
„Kalbėjome, kaip svarbu šiandienos jaunuomenei skiepyti gyvąją istoriją, nes vaikai turi žinoti, kas ir kaip buvo. Pristatėme, kaip mūsų mokiniai domisi tokiomis istorijos pamokomis, kaip jie susitinka su vis dar gyvais tremties liudininkais, dalyvauja ekspedicijose į tremties vietas“, – „Santarvei“ pasakojo L. Bartkuvienė.
Konferencijoje buvo pristatyta ir šaulių veikla, kalbėta, kaip svarbu jauniems žmonėms įsijungti į įvairias akcijas, pavyzdžiui, savanorystės, labdaros.
buvusias lietuvių tremties vietas, ir į Kazachstaną.
„Visa tai ir apibrėžia pilietinės sampratos rėmus“, – įsitikinusi L. Bartkuvienė.
Židikų gimnazijos direktoriaus pavaduotojos teigimu, lietuvių pranešimai, pasisakymai sudomino latvius ir estus – šių šalių jaunimas apie tremtį sužino labiau teoriškai, nes konferencijoje dalyvavusiems moksleiviams nebuvo tekę gyvai prisiliesti prie istorijos, lankytis jų tautiečių tremties vietose.
„Tai, kad mūsų jaunimas visur važiuoja, dalyvauja ekspedicijose, daug kam buvo naujiena“, – akcentavo L. Bartkuvienė.
Bendrijos veikla pristabdyta
Bendrija „Lemtis“ gyvuoja apie tris dešimtmečius. Per tą laiką buvo surengta apie pusšimtis ekspedicijų į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje.
Bendrijos atstovas G. Alekna kalbėjo, kad kol kas „Lemtis“ savo veiklą yra pristabdžiusi. Taip nutiko ne tik dėl pandemijos. Jau penkerius metus dėl tarpvalstybinių nesutarimų tarp Rusijos ir Lietuvos nebeišduodamos vizos lietuviams, norintiems aplankyti tautiečių tremties vietas.
„Dabar ir karas vyksta. Diplomatiniai santykiai nutraukti, tad apie ekspedicijas negali būti nė kalbos. Be to, Kultūros taryba jau kelerius metus nefinansuoja šių ekspedicijų. Jei jie finansuotų, galbūt surizikuočiau net ir šiuo metu važiuoti į Rusiją“, – atviravo G. Alekna.
Turėjo kuo pasidalyti
Šiemet įvykusi konferencija buvo planuojama dar prieš porą metų, tačiau net kelis kartus ją teko nukelti.
O pati pradžių pradžia, pasak mažeikiškio, buvo prieš penkerius metus.
„Prieš keletą metų per Lietuvos ambasadorių Taline mus susirado Estijos atstovai. Jie norėjo susitikti su nevalstybine organizacija, kuri daug dirba tremties tema. Todėl ir buvo pasiūlyta bendrija „Lemtis“, – pasakojo G. Alekna.
Pirmiausia buvo suorganizuoti susitikimai su pirmosios ekspedicijos į Sibirą, vykusios 1989 m., dalyviais. Informacija labai sudomino estus, todėl buvo nuspręsta surengti bendrą Baltijos šalių konferenciją, kur tremties tema būtų kalbama dar platesnei auditorijai.
Pasak G. Aleknos, iš pradžių buvo planuojama, kad panašūs susitikimai vyks kartą ar du per metus, tačiau šiuos ketinimus sujaukė pandemija.
Dešimtyse ekspedicijų į tremties vietas dalyvavęs mažeikiškis ir šiame renginyje turėjo ką papasakoti bei parodyti – jis paruošė pranešimą, iliustruotą nuotraukomis ir filmuota medžiaga iš ekspedicijų.
„Konferencijos dalyvius tai labai sudomino. Ypač jautriai jie priėmė kadrus, įamžintus prie Laptevų jūros, kai žemės paviršiuje matosi jos iškelti tremtinių kaulai“, – sakė mažeikiškis.
Žmonės iš mūsų rajono dalijosi informacija, kurią surinko ekspedicijų metu.
Nuotr. iš redakcijos ir
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos archyvų
