„Baltijos traktorių“ į Briuselį išlydėjo ir mažeikiškiai

Mažeikiškiai ūkininkai į mitingą vežėsi miesto vėliavą. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikiškiai ūkininkai dalyvavo penktadienį Kėdainių rajone vykusiame mitinge, iš kur
lietuviai į Europą išlydėjo „Baltijos traktorių“.
Traktoriaus kelionės per Europą tikslas lapkričio 22  pasiekti Briuselį, kur vyks Baltijos šalių žemdirbių protesto akcija.

Mitinge – ir rajono ūkininkai

Į pasitarimą susirinkę mūsų rajono ūkininkai nutarė palaikyti protesto akciją. Į Briuselį vyks Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.
O Kėdainių rajone vykusiame mitinge mažeikiškiams, be A. Virkučio, atstovavo ūkininkai Gintautas Steponavičius, Darius Kaubrys, Vigintas Šiuryla, Viktoras Dermontas, Viktoras Liaugaudas ir Alvydas Juška.
A. Virkutis „Santarvę“ informavo, kad mitinge dalyvavo apie 300 ūkininkų, įvairių žemdirbių asociacijų atstovai, tačiau nieko nebuvo iš Vyriausybės.
„Galbūt susitikti su žemdirbiais sutrukdė pirmasis Seimo posėdis?“– svarstė ūkininkas.

Reikalavimai sudėti į maišus

A. Virkutis pasakojo, kad reikalavimai bus pateikti specialiai akcijai išleistame laikraštyje. Visų Baltijos šalių laiškai, reikalavimai, prašymai taip pat buvo sudėti į maišus. Juos į Briuselį atgabens sovietinės gamybos traktorius „Belarus“, kuris lapkričio 12 dieną pajudėjo iš Talino. Jis važiavo per visas Baltijos šalis, sustodamas įvairiuose miestuose.
Planuojama, kad lapkričio 22 dieną traktorius pasieks Briuselį, kur vyks bendrijos lyderių susitikimas, ir atgabens maišus su Baltijos šalių žemdirbių prašymais.
Protesto akcijoje ketina dalyvauti apie 100 Baltijos šalių atstovų. Ten susirinkę žemdirbiai reikalaus teisingos ir sąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį Baltijos žemdirbių traktavimą skirstant tiesiogines išmokas.

Iniciatorius – Žemės ūkio rūmai

Žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komiteto kreipimesi sakoma, kad Baltijos šalių žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje, tačiau bendroje Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių rinkose jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais.
Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos žemdirbiui dabar mokama 143 eurai už hektarą (494 litai), Estijoje – 112 eurų, Latvijoje dar mažiau – 83 eurai. Europos Sąjungos šalių senbuvių ūkininkai gauna kone trigubai didesnes išmokas.
2009 m. duomenimis, skaičiuojama, jog 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už hektarą, t. y. 54 proc. ES vidurkio. 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio. Taigi tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.
„Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – beje, griežčiausi pasaulyje – yra vienodi visoje ES. Tokios sąlygos yra ne tik nelygios ir neteisingos, bet tiesiog žlugdo mūsų šalies žemės ūkį“, – teigiama Žemės ūkio rūmų pranešime.