Banko pastate – turizmo ir meno traukos centras?

Naujasis Mažeikių banko pastato savininkas ketina šį kultūros paveldo objektą prikelti naujam gyvenimui. Autorės nuotrauka

Išmanantieji architektūrą, istoriją Mažeikių senamiestyje stovintį Mažeikių banko pastatą vadina vienu geriausių tarpukario Lietuvos architekto Mykolo Sungailos kūrinių.
Ne vienus metus šis pastatas priklausė „Luminor“ bankui. Tačiau praėjusių metų kovo mėnesį banko Mažeikių skyriaus veikla buvo nutraukta, o birželį paskelbtas pastato pardavimo aukcionas.
Mažeikių banką įsigijęs Skuodo rajono ūkininkas Tadas Poškys jį vadina perlu ir sako turintis svajonę atgaivinti pastatą ir padaryti jį tokį gražų, koks jis buvo tarpukariu.

Gražus ir svarbus pastatas

Pirmoji trispalvė Mažeikiuose 1988 lapkričio 13 d. buvo iškelta ant šio pastato stogo. Jono Strazdausko nuotr.

Mažeikių bankas yra vienas iš paskutinių provincijoje statytų bankų skyrių – architekto M. Sungailos projektas buvo patvirtintas 1937 metais. Banko pastatas suprojektuotas pagal analogiškas užduotis kaip ir kiti Lietuvos banko skyrių rūmai. Jie pasižymi klasikinei architektūrai būdinga plano ir dekoro sistema, yra monumentalūs, pompastiški, su klasikiniais portikais, karnizais ir kitais orderiniais elementais.
Pageidauta, kad Lietuvos banko skyrių pastatai būtų ir monumentalūs, ir patogūs. Vadovautasi nuoroda, jog reikalinga „turtingumo išvaizda“.
Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Mažeikių banko pastate veikė ligoninė, o vėliau įsikūrė valstybinio banko Mažeikių skyrius. Vėliau jis buvo Žemės ūkio banko, „DnB“, „Luminor“ bankų nuosavybė, o 2019 m. birželį pastatą įsigijo privatus asmuo.
Pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento vertybių registrą ir yra saugomas valstybės.

Inicijavo bendravimą su savininku

Neseniai įvyko du Mažeikių rajono savivaldybės vadovų, Mažeikių muziejaus atstovų ir Mažeikių pastato savininko T. Poškio susitikimai. Jų metu aptarti klausimai, susiję su pastato išsaugojimu, jo erdvių panaudojimu mažeikiškių ir miesto svečių reikmėms. Susitikimų metu kalbėta apie kultūros paveldo objektų tvarkybos niuansus.
Tokią iniciatyvą – surasti naująjį pastato savininką, pakviesti jį pokalbiui parodė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugai Rūta Končiutė-Mačiulienė bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė. Specialistėms buvo neramu žinant, kad pastatui reikalinga priežiūra, kad jis kažkam parduotas.
„Susiradau savininką, pradėjau kalbinti. Man labai patiko jo mintis, jog jis nupirko banko pastatą tam, kad jis reprezentuotų Mažeikių rajoną, kad žmonės juo naudotųsi ir džiaugtųsi. Tai liudija, kad žmogus supranta šio pastato vertę, kad nenueis lengviausiu keliu – neįkurdins ten parduotuvės. Ir savininko, ir Mažeikių rajono savivaldybės vadovų bei specialistų vizija sutampa – norėtųsi, kad Mažeikių banko pastatas taptų traukos objektu“, – kalbėjo R. Končiutė-Mačiulienė.

Tai, kad saugo valstybė, neatbaidė

Yra idėjų vitražais puoštą pagrindinę banko salę paversti erdve įvairioms ekspozicijoms ir galbūt čia įkurdinti Turizmo ir verslo informacijos centrą. Nuotr.iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos archyvo

Neretai būna, kad net jei asmenys turi pinigų ir ketinimų nupirkti vieną ar kitą pastatą, juos atbaido faktas, kad pastatas yra saugomas valstybės, kad tai kultūros paveldo objektas.
Jau metus banko pastate šeimininkaujantis T. Poškys, bendraudamas su „Santarve“, sakė, kad jo šis faktas neatbaidė.
„Banko pastatas yra Mažeikių perlas. Kol esu gyvas, kiek galėsiu, tiek stengsiuosi jį prikelti naujam gyvenimui. Po truputį, po žingsnį per keletą metų, kad ir savo jėgomis bei finansais, norėčiau jį prikelti. Mano paskutinė gyvenimo svajonė: padaryti taip, kad kai išeisiu iš šio gyvenimo, pastatas paliktų toks gražus, koks buvo prieškariu“, – tikino pašnekovas.
Naujasis savininkas sako: akivaizdu, jog senieji savininkai – ir tie, kam jis priklausė sovietmečiu, ir tie, kurie čia šeimininkavo Lietuvai tapus nepriklausoma, pastatu nesirūpino: stogai apiplyšę, lietvamzdžiai užsikišę, šildymo sistema – „balaganas“, užsilikęs iš senų laikų, tokia, kurią būtina rekonstruoti. Langai, kad ir sudėti palyginus neseniai, ne tokie, kokie turėtų būti, kad pastatas išliktų autentiškas.
„Matyt, svarbiausia buvo, kad Mažeikių bankas atliktų savo funkciją ir tiek“, – samprotavo pašnekovas.
T. Poškys teigia susitikimuose su Savivaldybės atstovais sužinojęs, jog yra galimybė gauti kažkiek pinigų šio pastato, kaip kultūros paveldo objekto, tvarkybai iš Kultūros paveldo departamento programos.

Rūpėjo, kas pastatui nutiks

Kalbinamas apie tai, kokios yra jo sąsajos su istorija, kultūros paveldu ir kas nulėmė tai, kad nutarė pastatą pirkti, T. Poškys atsakė: „Daug istorijų žinau apie tą banką. Mano amžinatilsį tėvukas buvo ūkininkas ir tais laikais buvo banko klientas. Aš ir pats nuo tada, kai pradėjau ūkininkauti, buvau banko klientas. Ir visada tuo pastatu grožėjausi. Paskui, kai sužinojau, kad „Luminor“ banko Mažeikiuose nebeliko, rūpėjo, koks bus pastato likimas. Galvojau, kad apmaudu būtų, jei kas nors jį nupirktų ir pradėtų darkyti. Žinote, šiais laikais, net jei objektas yra valstybės saugomas kaip istorinė, kultūrinė vertybė, randama visokių apėjimų, kaip padaryti pagal save, o ne taip, kaip reikia norint išsaugoti jį autentišką.“
Beje, neoficialiomis žiniomis, istorinį Mažeikių banko pastatą ankstesnis jo savininkas – „Luminor“ bankas aukciono būdu pardavė už 240 tūkst. eurų.

Pastatai be žmonių numiršta

Jau ne vienus metus šio pastato antrajame aukšte esančias patalpas nuomojasi įvairius versliukus plėtojantys mažeikiškiai. Pastate yra advokato, buhalterines, darbų saugos konsultacijas teikiančių smulkiųjų verslininkų. Čia įsikūrusi ir meno studija bei galerija.
Pastato savininkas sako: nuomininkų į gatvę tikrai neišvarys.
Priešingai, jis stengiasi sudaryti sąlygas, suremontuoti patalpas tam, kad ir daugiau smulkiųjų verslininkų norėtų nuomotis patalpas senajame banko pastate.
„Esu naujas žmogus, „parėjęs“ į banką. Aišku, kad nuomininkai iš pradžių į mane kreivai žiūrėjo.
Bet patikinau, kad kiek galėsiu, tiek juos globosiu. Vieni nuomininkai – architektai išėjo darbuotis į kitas patalpas. Bet per tą laiką, kai tapau pastato savininku, trys nauji nuomininkai atėjo. Būtų ateinančių ir daugiau. Tik kol kas nespėjame dar tų patalpėlių suremontuoti“, – pasakojo T. Poškys.
Savininko ir Savivaldybės bei muziejaus atstovų sustikime buvo kalbama apie tai, kaip įveiklinti centrinę pastato salę, puoštą vitražais ir kitais dekoro elementais. Esama minčių, kad čia galėtų įsikurti Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras, kuris šiuo metu yra lankytojams ne itin patogioje vietoje – Ventos gatvėje. Pirmasis banko aukštas galėtų pasitarnauti ir kaip erdvė įvairioms meno ekspozicijoms.
„Aš tikrai esu nieko prieš. Kuo pastatas bus funkcionalesnis, tuo jis bus gyvesnis. Bet koks pastatas, jeigu jame nėra gyvybės, jeigu jame nelieka žmonių, numiršta“, – apibendrino „Santarvės“ pašnekovas.

2 Atsakymai į “Banko pastate – turizmo ir meno traukos centras?”

  1. Anonimas parašė:

    Darykite ką norite įstatymų rėmuose. Tik ne valdiškiems pinigams iš biudžeto plauti.

  2. Vilija parašė:

    Skeptiškai žiuriu į tai, kad pastatą nusipirko ūkininkas, ir dar nelabai pasiturintis. Ką jis gali suvokti apie paveldą… numaliavos balta spalva ir pasibaigs. Arba paliks griūti kaip tą konditerinę prie SEB. Labai gaila, bet vilties turiu, kad savininkas dirbs su ekspertais, su bohemos žmonėmis, kad peverstų erdvę meno centru neišdergiant autentikos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto