Baseino mažeikiškiai laukia pusantrų metų

Apie tai, kad pasikeitė baseino šeimininkai, mažeikiškiams skelbia kita iškaba. Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Daugiau kaip prieš pusantrų metų Savivaldybė „Sauridai“ išnuomojo Mažeikių ligoninei priklausiusį baseiną. Nors nuomos sutartyje numatyta tęsti veiklą, mažeikiškiai naudotis baseino paslaugomis iki šiol negali. Tačiau politikai ir toliau tęsia gerumo akciją, tenkindami kitą bendrovės prašymą.

Ligoninė baseino atsisakė

Savivaldybei nepavyko išgelbėti kelerius metus Mažeikių ligoninei priklausiusio baseino. Pritrūkus pinigų jo veikla nuo 2010-ųjų buvo sustabdyta. Baseino klausimą sprendusi komisija, kurioje dirbo ne tik Savivaldybės administracijos specialistai, bet ir politikai, nutarė, kad mažeikiškiams reikalingas paslaugas būtina išsaugoti.
Už baseino išsaugojimą pasisakė ir tuometinis Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis. Būtent jo iniciatyva, jam dirbant ligoninės vadovu, ir buvo įkurtas balneologijos skyrius, atnaujintas baseinas. Visa tai kainavo apie milijoną litų biudžeto lėšų.
Savivaldybės Taryba pritarė baseino „gelbėjimo planui“. Baseino patalpas su jose esančia įranga (plaukimo baseinas, sauso oro ir garo saunos, dušinės bei kt. įrenginiai) buvo nutarta išnuomoti viešojo konkurso būdu.

Sutarčiai – pusantrų metų

Konkursas įvyko praėjusių metų pavasarį. Tiesa, jo kaip ir nebuvo, nes teikti baseino paslaugas (sąlygose buvo nurodyta veikla) panoro vienintelė „Saurida“, nors beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpos su baseinu ir kitais įrenginiais išnuomotos kone už dyką – už kvadratinį metrą imant po pusantro lito.
Sutartis, pagal kurią dešimčiai metų perleidžiamas Savivaldybės turtas, pasirašyta 2010 m. balandžio mėnesį, arba prieš metus ir aštuonis mėnesius, tačiau vandens procedūras pamėgę mažeikiškiai jomis naudotis neturi galimybių iki šiol. Kol kas gyventojus naudotis būsimomis paslaugomis vilioja tik reklama. Kad greitai atidaromas baseinas „suteiks nuostabią galimybę palepinti savo kūną ir sielą“, dar birželio mėnesį skelbė Saurida SPA tinklalapis. Tam „greitai“ – jau pusmetis.

Baseiną priminė nuomininkas

Politikai nusprendė išnuomoti Savivaldybės turtą ir jį pamiršo. Kodėl mažeikiškiams neteikiamos nuomos sutartyje nurodytos paslaugos, galvos nesuko ir valdininkai. Jeigu ne „Sauridos“ pretenzija į kitas patalpas, vargu ar kas būtų prisiminęs pasidomėti tais įsipareigojimais.
Baseiną politikams priminė pati „Saurida“, paprašiusi priskirti prie baseino beveik pusės tūkstančio kvadratinių metrų rūsio patalpų. Pagal šį prašymą parengtas Tarybos sprendimo projektas, pakliuvęs į politikų rankas, privertė juos prisiminti beveik dvejų metų istoriją.
Tarybos nariai, svarstydami šį prašymą, bendrovės nekilnojamojo turto vadovą Aidą Kristinaitį bei Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėją Rimą Podelienę apipylė klausimais. Tiesa, Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komiteto posėdyje kai kurie klausimai „Sauridos“ atstovui buvo per sudėtingi, į Tarybos posėdį jis atėjo jau įvykdęs „namų užduotį“.

Rūsys reikalingas paslaugoms teikti

A. Kristinaitis vardijo ne vieną problemą, dėl ko iki šiol neteikiamos baseino ir kitos gyventojų sveikatinimo ir poilsio paslaugos. Viena iš jų – išsinuomotų patalpų būklė neatitiko keliamų reikalavimų, jas tekę remontuoti, investuojant 160 tūkst. litų. Be remonto, pakeista susidėvėjusi įranga ir įrenginiai. Dar 50 tūkst. litų kainuosią įsirengti šildymo, filtravimo sistemą.
„Išnuomojo automobilio saloną, o viso kito mes neturime. Dėl to pagrindinės veiklos mes negalime vykdyti“, – lygino savo situaciją A. Kristinaitis.
„Sauridos“ nekilnojamojo turto vadovas informavo, kad Savivaldybė leidimą projektuoti autonominį šildymą išdavė dar praėjusių metų lapkričio mėnesį. Jis paaiškino, kad atskiras šilumos mazgas padidins inžinerinių tinklų saugumą, o kartu ir nuomojamo turto vertę. Atskiras šildymas reikalingas ir dėl to, kad baseino patalpos turi būti šildomos ilgiau negu trunka įprastas šildymo sezonas. Šildyti patalpas elektra – brangu.

Įžvelgė pirmtakų klaidų

Turto valdymo skyriaus vedėja R. Podelienė paaiškino, kad, gavus „Sauridos“ prašymą, buvo sudaryta komisija, kuri aiškinosi situaciją dėl rūsio.
„Mano nuomone, pirminė nuomos sutartis buvo pražiūrėta. Be rūsio jie ten negali fiziškai dirbti. Negali įsirengti valymo įrengimų, šilumos ūkio susitvarkyti. Turėjo būti ir rūsys išnuomotas kartu. Pašalinis žmogus, įėjęs į rūsį, gali vamzdynus prakiurdyti ir kitų bėdų pridaryti“, – samprotavo vedėja.
Komisijos nuomone, pagalbinės rūsio patalpos su inžineriniais įrenginiais yra kaip ir išsinuomoto baseino sudėtinė dalis. Dėl to buvo nutarta jas neatlygintinai priskirti išsinuomotoms baseino patalpoms – „kaip neatskiriamas ir reikalingas baseino patalpų ir inžinerinių įrenginių tinkamam eksploatavimui, priežiūrai ir aptarnavimui“.
Tam neprieštaravo ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris valdo patalpas su tuo rūsiu.

Susilaikė trys tarybos nariai

Tiek A. Kristinaitis, tiek R. Podelienė patikino, kad kitai komercinei veiklai rūsys nebus naudojamas. Tarybos sprendime net įrašytas apribojimas: jis gali būti naudojamas teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, sveikatinimo, gydymo ir poilsio veiklai.
Tačiau daug pastabų dėl netinkamo Savivaldybės turto naudojimo per posėdžius išsakančios frakcijos „Kitaip“ nariai Rosvaldas Gorbačiovas, Darius Seilius ir Deivydas Vyniautas susilaikė, kai buvo balsuojama dėl rūsio patalpų skyrimo „Sauridai“ neatlygintinai.
Kas gali garantuoti, kad dujomis prekiaujanti bendrovė, nemokamai gavusi patalpas, jų nepanaudos užsidirbti – t. y. alternatyviam šildymui kitoms tame pastate įsikūrusioms gydymo įstaigoms tiekti?
R. Podelienė „Santarvei“ teigė, kad įmonė pati tokių veiksmų imtis negalėtų, reiktų Savivaldybės sprendimo.
„Būtų sudaryta kompetentingų specialistų komisija, kuri įvertintų tokias galimybes“, – paaiškino pašnekovė.

Buvęs meras pasigedo kontrolės

Kai Taryba ir jos komitetai svarstė sprendimo projektą dėl rūsio atidavimo „Sauridai“, nesunku buvo pastebėti, kad labiausiai galvą dėl savo „kūdikio“ skauda Tarybos nariui, buvusiam merui Vilhelmui Džiugeliui.
„Buvo socialinis projektas, jį finansuodavome iš Savivaldybės visuomenės rėmimo specialiosios programos, nemokamomis paslaugomis galėjo mėgautis vaikai ir neįgalieji. O dabar net už pinigus baseino paslaugos neteikiamos“, – replikavo politikas.
Tarybos narys detektyvo dėl to, kad rūsio patalpos priskiriamos „Sauridai“, neįžvelgė – esą toks sprendimas yra ūkiškas.
Tačiau V. Džiugelio manymu, Savivaldybės specialistai turėtų kontroliuoti, kaip nuomos sutartis vykdoma.
„Dar kažką duodame pusvelčiui, bet kaip niekas nevyksta, taip nevyksta, nors puikiai funkcionavo viskas. Tas, kuris pasirašė nuomos sutartį, turėtų žiūrėti, kad viskas startuotų“, – samprotavo buvęs meras.
Pats atsakomybės dėl tokios situacijos kratėsi – ne jis sutartį pasirašęs.

Terminai nenumatyti

„Saurida“ kaltės dėl to, kad įstrigo baseino paslaugų teikimas, neprisiima.
„Nuomos sutartyje nėra nurodyti terminai, kada turime jį atidaryti“, – į kritiką atsikirto įmonės nekilnojamojo turto vadovas A. Kristinaitis.
Tai patvirtino ir Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja R. Podelienė, kuri pridūrė, kad sutartyje tik nustatyta veiklos rūšis.
Tokią praktiką kritikavo kai kurie politikai. Savivaldybės meras Antanas Tenys, apie tai kalbėdamasis su „Santarve“, sutiko, kad į sutartį terminai galėtų būti įrašyti.
„Kodėl gi ne? Bet reikia bendro sutarimo“, – pridūrė meras.
R. Podelienė mano kitaip. Anot jos, nėra jokio norminio akto, pagal kurį terminus būtų galima nustatyti.
„Įmonė gali patalpas išsinuomoti ir jas laikyti numatytą laiką. Nenoriu ar nesiseka, ir nevykdau jokios veiklos, niekas neprivers“, – situaciją teisės aktais „Santarvei“ iliustravo skyriaus vedėja.
Sutartį nutraukti galima, jeigu nuomininkas nemoka numatytos nuomos ar mokesčių už komunalines paslaugas, gadina turtą arba šalių susitarimu. Tačiau „Sauridai“ to pritaikyti negalima.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto