Trečią kadenciją bendrijai pirmininkaujantis Albertas Kuznecovas džiaugiasi bendraminčiais – iniciatyviais bendrijos tarybos nariais. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Prieš vienuolika metų Pavasario gatvės 14-ajam namui registruojant bendriją, teko tryliktas registracijos numeris. Kaip tikina bendrijos vadovas, nesėkmės gyventojams jis neišpranašavo.
Daugiabutis namas yra tvarkingas, jo gyventojai puoselėja saugią kaimynystę ir yra tarp mažiausiai už suvartotą šilumą mokančių mažeikiškių.
Nuveikta nemažai darbų
Bendrijos sėkmės garantas – stipri taryba ir vadovas. Kaip teigė bendrijos pirmininkas Albertas Kuznecovas, prieš aštuonerius metus jam perėmus pareigas, nemažai darbų jau buvo padaryta – pasistengė pirmasis bendrijos vadovas Nikolajus Stepanovas. Naujajam pirmininkui liko tik sėkmingai užbaigti kai kuriuos pradėtus darbus ir įgyvendinti savo idėjas.
Padedant tuomet šiame name gyvenusiam iniciatyviam mažeikiškiui Ramūnui Kupriui, visoms laiptinėms buvo įrengtos telefoninės spynos. Bendromis aktyvistų jėgomis buvo užbaigtas tvarkyti ir šilumos mazgas.
Bendrija nutarė perdažyti laiptines, o po kelerių metų, susitaupius šešiolika tūkstančių litų, buvo sudėti kokybiški plastikiniai langai. Vėliau – kruopščiai užtaisytos visos namo sienų siūlės.
Šiandien, pasak A. Kuznecovo, taupymo sumetimais laiptinėse sutvarkytas ir apšvietimas – sudėti šviesos jutikliai.
Nulemia susikalbėjimas
Bendrijos pirmininkas įsitikinęs: atliktų darbų kokybę lemia ne tik jo paties užsispyrimas ar bendrijos aktyvistų nusiteikimas, bet ir darbus vykdančių įstaigų vadovų lankstumas, jų atsakomybė. A. Kuznecovas sako: jokia paslaptis, kad atliekant kai kuriuos „rimtesnius“ namo remonto darbus, tenka ir įsiskolinti įmonėms.
„Sutarus su mus aptarnaujančių įmonių vadovais, visuomet rasdavome palankų sprendimą. Manau, kad visuomet reikia tik didelio noro“, – neabejoja bendrijos vadovas.
Tenka ieškoti kompromiso
Prieš dvejus metus šio namo gyventojams pradėjus planuoti savo kieme įsirengti aikštelę, reikėjo ne tik nemažų pinigų – teko patį projektą stabdyti dėl elektros energiją tiekiančios įmonės.
Anot pirmininko, buvo toks metas, kai teko priimti bendrijai nepalankų sprendimą ir gyventojams padidinti namo kaupimo įmoką. Mat projektuojant paaiškėjo, kad per jų namo kiemą į gretimus namus nutiesti elektros energijos tiekimo kabeliai.
Anot bendrijos pirmininko, jeigu dėl šalyje susidariusios ekonominės situacijos pasisekė daug pigiau nusisamdyti darbų vykdytojus, tai nepasisekė su pačios aikštelės vieta – vietoj asfalto teko pakloti plyteles.
„Vis tik šiandien esame patenkinti savo 300 kvadratinių metrų aikštele, mums kainavusia beveik 25 tūkstančius litų. Jau galutinai atsiskaitėme su darbus vykdančia įmone“, – džiaugiasi bendrijos pirmininkas.
Stipri namo iniciatyvinė grupė
Daug darbų padaryta namo gyventojų iniciatyvinės grupės dėka. Pasak pirmininko, namo branduolys nesikeičia jau visą dešimtmetį, nors gyventojų kaita pastaruoju metu kiek suaktyvėjusi. Bendrijos vadovas išvardija bendrijos tarybos narius: tai Darius Surplys, Gintaras Paradnikas, Stasys Gineitis, Jonas Šiaulys, Romualda Norkienė, Aušra Aušrenė. Aktyviai prie darbų prisidedanti ir pirmininko žmona Janina.
„Visi jie kupini idėjų, noro susitvarkyti savo buitį bei aplinką. Be to, kai kurie jų bendrijoje turi savo konkrečias pareigas. Pavyzdžiui, S. Gineitis yra mūsų elektrikas, J. Šiaulys – atsakingas už šilumos ūkį,“ – vardija A. Kuznecovas.
Su šiame name gyvenančio inspektoriaus Andriaus Vodino pagalba buvo įsteigta „Saugios kaimynystės grupė“.
Puoselėjama aplinka
Namo aplinką jau daug metų puoselėja jo gyventojos Danutė Liachova, Eugenija Jonaitienė, Onutė Miškinienė, Virginija Paulavičienė.
Pasak pirmininko, tik tokių moterų dėka prie jų namo visuomet žaliuoja augalai ir žydi gėlės. A. Kuznecovas atskleidžia svajonę: norėtų pasodinti prie namo gyvatvorę. Įrengiant aikštelę reikėjo iškirsti kelis didelius medžius, todėl dabar norėtų pasodinti nors žemaūgių krūmelių.
Namas taupo šilumą
Vienas didžiausių namo gyventojų pasiekimų – tinkamai sutvarkytas šilumos ūkis. Prieš dešimtmetį bendrija įsirengė du šilumokaičius. Todėl dabar efektyviau reguliuojama į butus patenkančio vandens temperatūra.
„Naudą galima pastebėti jau šiandien, nes mūsų namas yra ketvirtas tarp taupiausių namų Mažeikiuose, 20–25 procentais sumažinome šildymo kainą“, – patikina A. Kuznecovas.
Dar planuojama pertvarkyti techniniame aukšte esantį vamzdyną.
Pritapo Žemaitijoje
Gimęs Aukštaitijoje, su tėvais gyvenęs Elektrėnuose, vėliau aukštojo inžinerijos mokslo ragavęs tuometiniame Kauno A. Sniečkaus politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas – V. Z.) A. Kuznecovas atsidūrė Mažeikiuose.
Prieš trisdešimt penkerius metus vedė. Janinos tėvai – žemaičiai. Kai jauniesiems specialistams Albertui ir Janinai, dirbusiems pagal paskyrimą, nebuvo suteiktas gyvenamasis būstas, jie atvažiavo į Mažeikius.
A. Kuznecovas įmonėje „OREN Lietuva“ dirba gana atsakingą darbą, jis – įrengimų patikrinimo ir kapitalinio remonto planavimo skyriaus vyr. inžinieriaus pavaduotojas.
„Jau trisdešimt metų, kaip mes čia. Sugyvenome du sūnus – Mantą ir Audrių, kurie taip pat jau yra sukūrę šeimas: vienas – Klaipėdoje, o kitas – Norvegijoje“, – apie savo gyvenimą pasakoja vyriškis.
Vilioja sodas
Jau trečią kadenciją bendrijos pirmininko pareigas einančiam A. Kuznecovui šis darbas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Jam patinka viską kruopščiai planuoti, o metams bėgant, kaip pats pajuokauja, jis tampa vis pedantiškesniu piliečiu. Viską teisingai planuojant ir paskirstant laiką, bendrijos reikalams prireikia tik nedidelės mažeikiškio dienos dalelės.
Kuo toliau, tuo labiau A. Kuznecovas suranda save ne tik valdiškame darbe ar bendrijoje. Jam patinka sodininkystė, kaip ir jo vyresnėlis, Albertas pasinėrė į bičių auginimą.
Sūnus, dar būdamas moksleivis, namo rūsyje susikalęs avilį, paprašė tėvų nupirkti bičių šeimą. Visų artimųjų nuostabai tas planas virto realybe – bičių šeima su aviliu buvo nuvežta į uošvių sodybą Šerkšnėnuose.
Taip uošvijoje atsirado nedidelis bitynas. Dalis bitelių iškeliavo į Klaipėdą pas sūnų, o dalį jų prižiūri Albertas.
Pernai vyriškiui toptelėjo mintis pasigaminti naminio vynuogių vyno. Ir ne bet kokio – o iš rūšinių baltųjų ir raudonųjų vynuogių. Trisdešimt tris vynuogių daigus pasodinęs mažeikiškis šiais metais jau tikisi sulaukti derliaus.
