
Atlyginimai bendrovėje „ORLEN Lietuva“ nedidinami jau keletą metų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Po ilgų derybų AB „ORLEN Lietuva“ patvirtinta kolektyvinė sutartis. Ji nedaug kuo skiriasi nuo ankstesnės, tačiau bendram susitarimui pasiekti prireikė net devynių mėnesių.
Derėjosi iš naujo
Naftininkų profesinių sąjungų atstovų teigimu, derybos buvusios be galo sunkios, todėl reikėjo nemažų pastangų, kad sutartis išliktų beveik nepakitusi.
„Derybas mes pradėjome taip, lyg pirmą kartą pasirašinėtume kolektyvinę sutartį. Tai, dėl ko susitarta ankstesniais metais, tarsi buvo nubraukta. Iš naujo derėjomės dėl kiekvieno punkto, todėl džiugu, jog pavyko išsikovoti, kad garantijos darbuotojams nebūtų sumažintos“, – „Santarvei“ sakė Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė.
Pasak jos, derybų metu teko gana aršiai kovoti, nes įmonė siekė, kad būtų sumažintos išeitinės išmokos, kurios sutartyje buvo gerokai didesnės nei nurodo dabartinis Darbo kodeksas.
„Darbdavio atstovai siūlė įtraukti punktą, kad atleidžiant darbuotoją, jam didžiausia išeitinė išmoka būtų skaičiuojama ne pagal išdirbtų mėnesių kiekį, o tiesiog parašyta, kad gali būti išmokėta du kartus didesnė išeitinė išmoka nei numato Darbo kodeksas. Tačiau mes su tuo nesutikome ir iškovojome, kad didesnį darbo stažą turintiems darbuotojams išeitinės išmokos siektų iki 12 mėnesinių atlyginimų“, – paaiškino V. Vilimienė.
Galioja visiems
AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinė sutartis šalyje laikoma viena palankiausių darbuotojams.

Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šis profesinių sąjungų išsiderėtas dokumentas galioja visiems įmonės darbuotojams. Tuo tarpu daugelyje kitų Vakarų šalių įprasta, kad profesinės sąjungos išsiderėtos garantijos galiotų tik profsąjungos nariams.
„Būtent dėl to, kad mūsų iškovotos palankesnės darbo sąlygos galioja visiems, norėtųsi, kad įmonės darbuotojai papildytų mūsų gretas, ir mes galėtume dar sėkmingiau ginti jų teises. Kol kas profesinių sąjungų nariai yra mažiau nei pusė įmonėje dirbančių žmonių. O kai mažesnės gretos, tai ir derėtis sunkiau, todėl kol kas ne visko pasiseka pasiekti, ko tikėjomės“, – apgailestavo V. Vilimienė.
Šiose derybose nepavyko susitarti dėl atlyginimų didinimo, tačiau buvo sutarta: kitais metais šiuo klausimu bus deramasi atskirai.
Pasak V. Vilimienės, atlyginimai bendrovėje „ORLEN Lietuva“ nedidinami jau keletą metų, tačiau kaip kompensaciją profesinė sąjunga išsiderėdavo vienkartinių išmokų, kurios ir buvo mokamos pastaruosius trejus metus.
Naujas mokestis
Kaip vieną pagrindinių kolektyvinės sutarties naujovių, V. Vilimienė įvardijo tai, kad bendrovėje nuo šiol bus įvestas kolektyvinės sutarties administravimo mokestis. Šį mokestį profesinėms sąjungoms perves „ORLEN Lietuva“ vadovybė.
„Prižiūrėti ir administruoti, kaip vykdomos kolektyvinės sutarties sąlygos, turi profesinės sąjungos, ir tai tikrai nelengvas darbas. Neužtenka vien tik išsiderėti ir pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį. Reikia nuolat sekti, kaip ji yra vykdoma, ar nėra pažeidinėjama. Sužinojusi, kad kitų Europos šalių darbdaviai moka tokį mokestį, sutiko jį mokėti ir „ORLEN Lietuva“ vadovybė“, – sakė V. Vilimienė.
Pasak profsąjungų lyderės, gautas mokestis bus panaudotas tikslingai – įvairiems projektams (profesinio meistriškumo konkursams, seminarams, mokymams, kuriuose dalyvauja bendrovės darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms) įgyvendinti.
dar jums iki mane sponas vatas toli dar toli tas 0.1 procentas nuliui vietaoi jus ziurekit kaip patiems isilaikyt o ne pinigus skaicioukit
Arunai nebuk toks ismincius,0,1procentas tai dideli pinigai
sveiki jai jus nesuprantat orlen lietuvos kolektyvines sutarties tai siulau su ja susipazint jai jus nieko nezinot tai komentaru nerasykit
Ko vertas tas „dydesnių išeitinių“punktas,jei jis nebegalioja pereinant (išvarant) į UAB arba Orlen grupės imones?
idomu kam mokes
jūs labai teisus p.Jonai
Vilimienė skundžiasi ,kad mažėja profsąjungos narių skaičius , dėl to esą sunku ginti dirbančiųjų interesus.Ir tame neįžvelgia savo kaltės ,nepasakydama ,kam malonu būti kišeninės profsąjungos nariu, kurią greitu laiku išlaikys pats darbdavys.Visai taip pat, kaip sovietmetyje, kai profsąjungos užsiiminės renginukų, baliukų ir pan. organizavimu, tik ne dirbančiųjų teisių gynimu.O tos dirbančiųjų teisės traukiasi , kaip Šengrenės oda.Tame didžiausia kaltė tenka profsąjungos vadovei , kuri nuo pat lenkų atėjimo į įmonę pradžios užėmė susitaikėlišką poziciją.Reikia prisiminti , kad lenkai savo laiku bandė spausti ir šantažuoti Lietuvos geležinkelius dėl tarifų ir Vyriausybę dėl ,, Klaipėdos naftos“ akcijų.Nieko jie atsilaikė, o Vilimienė net nebandė