Simboliškai: Sedoje meninis žodis skambėjo poeto Antano Baranausko aikštėje. Vidos ABRASONIENĖS nuotr.
Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2017“ aidai sukvietė ir Mažeikių rajono – Sedos, Židikų, Ukrinų bendruomenes bei mažeikiškius. Iš sostinės atvykęs septynių literatų desantas įrodė, jog kur žmonės begyventų, jiems reikalingas meniškas žodis, o kūrėjams – susitikimai su mažų miestelių gyventojais.
Festivalio seniai nebuvo
„Poezijos pavasaris“ į Mažeikius užklydo po ilgesnės – septynerių metų pertraukos: pasak Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Dangiros Undžienės, anksčiau jis nebuvo reguliarus – būdavo kas dvejus ar kas trejus metus.
„Šalyje šis festivalis vyksta kasmet, tik nepasiekia mūsų, nes esame truputį toliau nuo pagrindinių miestų. Kadangi toks festivalis pas mus buvo senokai, paskambinome į Rašytojų sąjungą, pasiteiravome, ar jie nenorėtų užsukti į Mažeikius, pamatyti renovuotą biblioteką. Mes pakvietėme, jie sutiko, įtraukė mūsų rajoną į planus, o pavasarį vieną kūrėjų grupę nukreipė pas mus“, – pasakojo D. Undžienė.
Į mūsų rajono „Poezijos pavasario 2017“ renginius atvyko rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, poetas, prozininkas, eseistas Ernestas Noreika, poetas Mantas Balakauskas, poetė Marija Meilė Kudarauskaitė, vertėjas, kritikas Arvydas Valionis, poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas Benediktas Januševičius ir radijo diktorius, skaitovas Juozas Šalkauskas.
Pasiklausyti atvykusių literatų susirinko nemažai mažeikiškių. Janinos DAMBRAUSKAITĖS nuotr.
Po atviru dangumi
Visi susitikimai su svečiais tiek miesteliuose, tiek Mažeikiuose vyko atvirose erdvėse: Sedoje pavasaris eilėmis suskambėjo Antano Baranausko aikštėje, Židikuose poezijos paukštė apsilankė rašytojos Marijos Pečkauskaitės parke, ukriniškiai poezijos spindulių laukė „Saulės rate“, o Mažeikiuose „Poezijos pavasario 2017“ šventė surengta Viešosios bibliotekos kiemelyje.
„Kadangi pavasaris – graži, žaliuojanti ir žydinti gamta, poezija – viskas tarpusavyje labai dera, tad taip ir sugalvojom. Juk visoje Lietuvoje šio festivalio renginiai vyksta parkuose, aikštėse, skveruose, slėniuose ir kiemeliuose, poezija skaitoma ant piliakalnių – tai nėra kokia naujiena, kaip kas sugalvoja, taip ir daro. O gal pro šalį eidamas koks praeivis sustos, pasiklausys, kas čia vyksta, susidomės ir pasiliks?“ – svarstė D. Undžienė.
Abipusė nauda
„Poezijos pavasario 2017“ dalyvius D. Undžienė lydėjo ir į Sedą, ir į Židikus. Ji pastebėjo, kad mažų gyvenviečių žmonėms reikalingi visokie renginiai, o tuo pačiu ir poezijos, ir kitokie literatūriniai skaitymai.
„Galima sakyti, kad šiuo atveju poezija, kūryba, literatūra sukvietė, suvienijo bendruomenių žmones, tad tokie renginiai yra tikrai reikalingi. Gal mums kiek nepasisekė su laiku – šeštadienis, daug kas kur išsivažinėję, rajone daug renginių, bet kas norėjo, kam to reikia ir kas tai mėgsta, turėjo puikią progą pasiklausyti gyvo kūrėjų žodžio“, – kalbėjo pašnekovė.
Naudos iš tokių susitikimų turėjo ir patys svečiai: jie teigė, kad jiems pats maloniausias lankymasis yra mažuose miesteliuose, jie turėjo progą pasižiūrėti, kaip ir kuo žmonės gyvena, aplankyti šių vietovių įžymias vietas. Sedoje jie nuėjo prie A. Baranausko paminklo, Židikuose aplankė Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kapą-koplyčią, Ukrinuose dalyvavę svečiai buvo supažindinti su akmentašio Stepono Gailevičiaus kūryba ir darbais.
Židikiškiai literatų žodžio klausėsi švelniai šnarant fontano vandeniui. Gedimino JOKUBAUSKO nuotr.
Daug židikiškių
Viešosios bibliotekos Sedos filialo vadovė Loreta Mickienė sakė, kad sediškiai įpratę prie įvairiausių renginių, tad šis sukvietė poezijos, kitokios kūrybos entuziastus.
„Kas iš sediškių atėjo į šį renginį, tikrai nesigailėjo. Teko girdėti nuomonę, kad vyresnėms sediškėms patiko jaunųjų poetų šiuolaikiška, aktualijas atskleidžianti kūryba. Visus sužavėjo diktoriaus, skaitovo Juozo Šalkausko gražus balsas ir skvarbus žodis“, – teigė bibliotekininkė.
Židikų bibliotekininkė Benita Vaizgėlienė stebėjosi, kad pasiklausyti literatų kūrybos atėjo gana nemažai – per trisdešimt židikiškių.
„Kiek girdėjome atsiliepimų – šventė žmonėms patiko. Labai gražu, kad miestelio žmones bendram pabuvimui sukvietė kaimo žmones, bendruomenę – susirinkome ne triukšmingai kažką švęsti, atlikti, paminėti, o gamtoje pasiklausyti rašytojų žodžio. Žmonės atėjo labai noriai, net paskutinę minutę sužinoję apie šventę, metė darbus ir skubėjo čia“, – teigė B. Vaizgėlienė.
Židikiškiams valandos raiškaus, kūrybiško žodžio pritrūko – jie būtų galėję klausytis gyvų kūrėjų dar keletą valandų.
Ukrinuose svečiai priimti jaukioje kamerinėje aplinkoje – „Saulės rate“. Ingridos DAUKONTIENĖS nuotr.
„Poezijos pavasario“ neprisimena
Kadangi dubliavosi susitikimų laikas, Židikuose lankėsi viena, Ukrinuose – kita literatų grupė: čia atvyko J. Šalkauskas, rašytoja L. R. Černiauskaitė bei vertėjas ir kritikas A. Valionis.
„Į šį susitikimą atėjo patys pačiausi kūrybos, literatūros vertintojai, tad šio pabendravimo niekas nesigailėjo. Ukriniškiai susižavėję klausė, atrodo, jau tiek metų girdėto, atrodytų, jau nusibodusio, įkyrėjusio Šalkausko balso ir vėl juo džiaugėsi“, – kalbėjo bibliotekininkė Valda Muravjovienė.
Ji įsitikinusi, kad aktyviai Ukrinų bendruomenei tokie susitikimai su įžymiais žmonėmis, kūrybos skaitymai yra labai svarbūs ir aktualūs.
„Jie skaito knygas, o tuo pačiu ir poeziją. Nesam mes jau tokie kaimiečiai – nesame atsiskyrę nuo pasaulio, skaitome literatūrą neišskirdami ir eiliuoto žodžio, tad šis „Poezijos pavasaris“ mus vėl sukvietė kartu su kūrėjais pasidžiaugti poetiniu žodžiu“, – džiaugėsi V. Muravjovienė.
Ji teigė nepamenanti, kad Ukrinuose būtų vykęs „Poezijos pavasaris“.
„Rašytoja Liuda Sintija Černiauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad čia yra buvusi, bet per paskutiniuosius dešimt metų aš tikrai tokio dalyko neprisimenu. Tas festivalis vyksta kiekvienais metais, bet mes esame maži, todėl mūsų į tokius renginius niekas neįtraukia. O žmonės labai tokių renginių nori“, – įsitikinusi V. Muravjovienė.
