Į žygį susiruošęs nedidelis, bet ryžtingas Ukrinuose gyvenančių vaikų būrelis. Nuotr. iš bendruomenės archyvo
Mažeikių rajono bendruomenių nuveikti darbai dar kartą patvirtina: susitelkus galima padaryti daug, o ir pasikviesti žmones nėra itin sudėtinga – svarbu turėti gerų idėjų. Drauge su kitais žmonėmis įgyvendinami tikslai, darbai, atliekami siekiant pasirūpinti aplinkos kokybe, leidžia atsiskleisti, jaustis naudingiems.
Kiekvienas – bendruomenės dalis
Žmonių susikurti ir vystomi, išgyvenami santykiai, grindžiami bendromis vertybėmis, taisyklėmis, normomis bei poreikiais, – visa tai ir yra bendruomeniškumas. Todėl bendruomene galima pavadinti ir vienos laiptinės ar gatvės, vieno kaimo gyventojus, vienos mokyklos darbuotojus bei mokinius ir panašiai.
Šiandien emocinius žmonių santykius bei ryšius tyrinėjantys sociologai, psichologai pripažįsta, o ir kiti žmonės jaučia, kad visuomenėje bendruomeniškumas blėsta.
Ir kaip viena iš to priežasčių nurodoma tai, kad šiandieniniai žmonės jautriai priima įgytą neigiamą patirtį. Pavyzdžiui, kritiką. Jei kažkas nepavyko ar pavyko ne taip, kaip buvo suplanuota, o aplinkiniai, užuot palaikę, padrąsinę, išsako neigiamą nuomonę, pradedama baimintis dar kartą imtis iniciatyvos ir veikti.
Mokiniai ir mokytojai prižiūri parkelį
Mažeikių rajone yra daug sėkmingų ir įdomių bendruomeninės veiklos pavyzdžių.
Mažeikių politechnikos bendruomenė aktyviai ėmėsi „globoti“ vadinamąjį Melioratorių parkelį.
Apdailininko (statybininko) profesijos besimokantys mokiniai drauge su profesijos mokytojomis Angele Konteniene bei Vilma Šiauliene praktinio mokymo pamokų metu impregnavo vaikų žaidimų aikštelės įrenginius.
Mažeikių politechnikos mokyklos bendruomenė prisideda prie Melioratorių parkelyje esančios įrangos atnaujinimo. Nuotr. iš politechnikos mokyklos archyvo
„Ir parkelis bus atnaujintas, ir mokiniams labai gera praktika. Taip dirbdami jie išmoks tinkamai atlikti dažymo darbų technologiją“, – įsitikinusi mokytoja A. Kontenienė.
Mokyklos bendruomenė prisidėjo prie šiame parkelyje esančio tiltelio atnaujinimo. Atnaujinimo darbams vadovavo profesijos mokytojas Domininkas Niūniava.
Žemaitijos metų paminėjimas
2019-ieji yra paskelbti Žemaitijos metais. Ukrinų kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorė Jūratė Šiaulienė sumanė būdą, kaip įdomiai paminėti Žemaitijos metus.
„Santarvės“ pašnekovė inicijavo Žemaitijos vėliavos „kelionę“ po Židikų seniūnijos kaimus. Pirmadienio pavakarę būrelis ukriniškių vaikų drauge su juos lydėjusiomis J. Šiauliene ir bibliotekininke Valda Muravjoviene išsiruošė į pėsčiųjų žygį į Račalius. Šio žygio metu Račalių bendruomenei buvo perduota Žemaitijos vėliava. Ukriniškiai savo žygio į Račalius metu nužingsniavo apie 12 kilometrų. Jauniausiai žygeivei – 6-eri metai.
„Norisi sujungti visą seniūniją, kad ne mes vieni patys paminėtume Žemaitijos metus. Pirmiausia kilo mintis suorganizuoti bendrą šventę. O jau iš to išsirutuliojo mintis apie vėliavos nešimą ir perdavimą vieni kitiems“, – pasakojo pašnekovė.
Gabens, kas kaip išmano
Planuojama, kad maždaug per dvi savaites vėliava apkeliaus seniūnijos kaimus. Iš ukriniškių vėliavą perėmę račališkiai ją perduos židikiškiams, židikiškiai – Lūšės gyventojams, lūšiškiai – pikeliškiams, o šie savo ruožtu vėliavą atgabens ir šios iniciatyvos autoriams ukriniškiams grąžins prie Dapšių piliakalnio.
„Kaimai vėliavą perduos vieni kitiems, kas ir kaip norės, – kas važiuodami automobiliais, kas kaimyninius kaimus aplankydami pėsčiomis, kas dviračiais ar kitais būdais – čia kiekvienos bendruomenės pasirinkimo ir apsisprendimo reikalas“, – paaiškino J. Šiaulienė.
Vėliau, per Šv. Antano atlaidus, planuojamas baigiamasis renginys, kurio metu Ukrinuose plazdės Židikų seniūnijos kaimus apkeliavusi Žemaitijos vėliava, o kaimų bendruomenėms už dalyvavimą iniciatyvoje, aktyvumą, geranoriškumą žadama po tokią vėliavą padovanoti.
Prikviesti nesudėtinga
Žemaitijos vėliavos kelionė – tai tik vienas iš daugelio ukriniškių sumanymų.
O ar sudėtinga šiandieninius žmones prikviesti, prikalbinti prisidėti prie tų sumanymų, iniciatyvų, talkų įgyvendinimo?
„Šiaip jau pas mus nėra taip, kad vieną ar kitą sumanytą iniciatyvą žmonės imtų ir atmestų.
Kas pritaria, nori ir gali, tas dalyvauja. Kas nenori, tų ir neverčiame. Šiaip nėra labai sudėtinga žmones kviesti. Reikia turėti idėjų ir jos vienaip ar kitaip tampa realybe“, – sakė J. Šiaulienė.
Vis tik negalima teigti, kad visi kaimo gyventojai šimtu procentų dalyvauja bendruomeninėje veikloje. Yra grupė žmonių, toks branduoliukas, kuriems to reikia, jie tą ir daro“, – paaiškino ukriniškė.
Aktyvumas nuo amžiaus nepriklauso
Pašnekovės teigimu, negalima teigti, kad prie sumanymų įgyvendinimo prisijungia vien jauni ar vien vyresni žmonės. Tam įtakos turi asmeninės žmogaus charakterio savybės, noras ir gebėjimas surasti laiko.
Pasak J. Šiaulienės, aktyvūs yra ir vyresni ukriniškiai. Dažnu atveju iniciatyvos sklinda ir iš jų pačių. Pavyzdžiui, kasmet atsiranda pasisiūlančių prižiūrėti, pagloboti vieną ar kitą kaimo viešąją erdvę, gėlyną.
„Žodžiu, daug dalykų pasidarome patys. Džiaugiamės kiekvienu iniciatyviu žmogumi“, – sakė ukriniškė.
Pasak jos, ne visada reikalingas ir bendruomenės lyderio įsikišimas ar dalyvavimas. Kartais užtenka kažkam imtis koordinavimo – parašyti ir paskelbti kvietimą, grafiką, pakalbinti vieną kitą žmogų ir reikalas pradeda judėti į priekį.
Koncertu liko patenkintos
Mažeikių moterų klubo „Lions“ narės neseniai kultūros centre surengė labdaros ir paramos koncertą, kuriame koncertavo grupė „Baltos varnos“. Į koncertą atėję mažeikiškiai aukojo pinigus labdarai.
„Tas labdaros koncertas buvo tarsi pasitikrinimas, kiek „Lions“ klubas yra žinomas, kaip vertinama jo veikla ir kiek ta veikla reikalinga. Mūsų lūkesčiai pasiteisino“, – pasidžiaugė klubo viceprezidentė Daiva Radvilienė.
Kol kas dar nėra suskaičiuota suma, kurią labdaros koncerto metu paaukojo jį stebėję mažeikiškiai. Vis tik klubo narės sulaukia sunkiai besiverčiančių, įvairių ligų kamuojamų mūsų rajono žmonių pagalbos prašymų. Ir šie geros valios žmonių paaukoti pinigai bus skirti vargstantiesiems pagelbėti.
Pagalbos reikia daug kam
Klubo „Lions“ narės bendradarbiauja su lopšeliu-darželiu „Žilvitis“ ir anksčiau yra padovanojęs šviesos dėžę, reikalingą regėjimo sutrikimų turintiems vaikams.
Darželį lanko keli vaikai, kurių regėjimas toks silpnas, kad jie yra ant aklumo ribos. Jiems reikalingi brangūs – 600–700 eurų kainuojantys akinukai. Klubo narės žada pridėti pinigų tiems reikalingiems akinukams nupirkti.
Klubas bendradarbiauja su „Jievaro“ pagrindine mokykla, Mažeikių viešąja biblioteka, globoja į Mažeikius iš Ukrainos gyventi atsikrausčiusią 8 vaikus auginančią šeimą. Klubas prisidės ir prie Mažeikių neįgaliųjų centro neįgaliųjų šokių klubo tradicinio šokių maratono organizavimo.
Žmonių, kuriems reikalinga finansinė pagalba ir emocinis palaikymas, yra daug. Tad, pasak pašnekovės, tenka pasirinkti, kam tiesti pagalbos ranką, ir pasitikrinti, įsitikinti, ar ta pagalba iš tiesų reikalinga.
Kol kas veikti pavyksta
„Lions“ klubas šiuo metu vienija 13 moterų.
Pasak D. Radvilienės, kiekvienas organizuojamas renginys, iniciatyva pareikalauja daug laiko pasiruošti, suderinti įvairius klausimus. Pavyzdžiui, vienam ar kitam renginiui suruošti prireikia poros mėnesių.
„Kol kas mums dar pavyksta surėmus pečius kažką gero nuveikti. Aišku, ta veikla klube atima laiko, bet mes, moterys, esame stiprios ir kažkaip išlaviruojame“, – šyptelėjo pašnekovė.
Pasak jos, reikėtų, kad klubas pasipildytų naujomis narėmis. Kiekvienas naujas žmogus atsineša naujų sumanymų, energijos. Ir vis tik narystė klube reiškia tarnystę, atsakomybę bei tai, kad reikės tam skirti laiko bei asmeninių finansų. Tai moteris ir atbaido nuo narystės.
Bendravimas ir noras veikti
Aktyvūs, savo įgyvendinamomis iniciatyvomis kuriantys ir puoselėjantys aplinką, svetingai priimantys lankytojus, tęsiantys etnines tradicijas, skubantys į pagalbą nelaimės ištiktiesiems yra Sedos gyventojai.
Ne vienerius metus Sedos bendruomenės pirmininko pareigas einanti Vita Domarkienė sako tiksliai nežinanti, kokios yra bendruomeniškumo sudedamosios dalys. Vis tik pirmiausia tai, ko gero, yra kalbėjimasis ir susikalbėjimas su žmonėmis. Antra – bendras noras kažką gero nuveikti.
„Kalbant apie žmonių išjudinimą būna visaip – kartais lengviau, kartais sunkiau. Kartais įsijungia labai greitai, kartais vangiau ir tada, kaip sakoma, tenka tam lyderiui – vienam už visus viską padaryti. O tiesti pagalbos ranką ištiktiems nelaimės žmonės suskumba ir neraginami“, – pastebėjo pašnekovė.
Kritikos „už akių“ nesiklauso
Pasak V. Domarkienės, labiausiai žmonės palaiko, remia naujas, įdomias idėjas ir noriau prisideda prie jų įgyvendinimo.
„Stengiamės įvairiais klausimais paklausti žmonių nuomonių ir į jas įsiklausyti. O šiaip reikėtų, kad žmonės, užuot po laiko komentavę, kad kažką padarėme ne taip, kad reikėjo kitaip, savo mintimis, pasiūlymais dalytųsi iš anksto. Tada, kai dar yra planuojama, kaip ir ką daryti“, – kalbėjo sediškė.
Į klausimą, ko reikia, kad bendruomenė ir toliau sėkmingai gyvuotų, veiktų, pašnekovė atsakė, kad labiausiai reikia žmonių, pasiūlančių naujų idėjų, pasidalijančių sumanymais. Per daugelį metų berašant projektus, bevykdant veiklas, galima ir „išsisemti“.
Visos „Santarvės“ kalbintos pašnekovės sakė, kad už akių sklandančių apkalbų ar nekonstruktyvios kritikos, jog neva kažkas padaryta ne taip, netinkamai, nesiklauso ir nesureikšmina.
