Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Auditoriai perspėja, kad priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, šalies savivaldybės nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų. Skaičiuojama, kad per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo penkis kartus.
2013 m. pabaigoje savivalda turėjo 2 010 mln. litų skolų, o 25 savivaldybių skolinimosi galimybės buvo apribotos – jos jau neturėjo teisės skolintis investicijų projektams, įgyvendinamiems be Europos Sąjungos (ES) paramos, skelbia visose Lietuvos savivaldybėse valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė.
„Savivaldybėms vis dar sunkiai sekasi planuoti lėšas ir turtą, apskaityti ir tvarkyti jį taip, kaip numato įstatymai, o dauguma savivaldybių skęsta skolose, stringa bendruomenėms svarbūs investiciniai projektai“, – audito rezultatus 60-yje Lietuvos savivaldybių komentuoja valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaita, mažeikiškiai skolinimosi limito dar nėra išnaudoję.
Didžiausios skolos – projektams įgyvendinti
Dažniausiai savivaldybės prasiskolina vykdydamos ES struktūrinių fondų projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos.
Savivaldybės neturi aiškios skolos valdymo strategijos, todėl auditoriai perspėja apie riziką, jog priartėjusios prie maksimalios skolinimosi limitų ribos ir netekusios teisės skolintis, jos nebus pajėgios vykdyti investicinių projektų, suvaldyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų, subalansuoti biudžetų, tad ateityje gali kilti grėsmė finansiniam tvarumui.
Valstybės kontrolė pažymi, kad savivaldybių skolos dydis neparodo realios savivaldybės padėties dėl įsiskolinimų. Trūkstant teisinio reglamentavimo, dalis savivaldybių į skolą įtraukė ne visus įsipareigojimus kreditoriams, o viena savivaldybė ėmė taikyti alternatyvias skolinimuisi priemones, taip išvengdama nustatytų skolinimosi procedūrų.
Rado trūkumų dėl turto valdymo
47 savivaldybėms auditoriai turėjo pastabų dėl apskaitos dalykų. Dažniausiai savivaldybės klydo sudarydamos finansines ataskaitas, nustatydamos ilgalaikio materialiojo turto vertę, netinkamai tvarkydamos investicijų į kitus subjektus ir savo pačių apskaitą, atlikdamos inventorizaciją.
Dėl šių klaidų savivaldybių finansinių ataskaitų rinkiniuose nurodyti per 267 mln. Lt turto ir 359 mln. Lt įsipareigojimų didesni likučiai, per 68 mln. Lt mažesnės pajamos ir per 10 mln. Lt mažesnės veiklos sąnaudos. Be to, nebuvo galimybės įsitikinti 3 648 mln. Lt turto ir 2 215 mln. Lt įsipareigojimų likučių teisingumu. Vertindami savivaldybių finansines ataskaitas, valstybiniai auditoriai naudojosi ir savivaldybių kontrolės, ir audito tarnybų atliktu darbu.
Auditoriai turėjo pastabų ir dėl valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms planavimo ir jų naudojimo. Ne visos valstybės biudžeto lėšos priskiriamos savivaldybių biudžetų pajamoms. Tokiu būdu savivaldybių biudžeto vykdymo ataskaitose neatskleista informacija apie 2,4 mlrd. Lt (arba 2 414 mln. Lt) panaudotų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės lygiu nėra nustatytos finansavimo tvarkos savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti, todėl konkrečių įstaigų finansavimas dažnai gali priklausyti nuo atitinkamos ministerijos sprendimo.
Delsia užbaigti tęstinius projektus
Nei valstybės institucijos ir įstaigos, nei savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio valstybės investicijų planavimui: nebaigus įgyvendinti vykdomų, planuojami nauji projektai, projektai užsitęsia 10 ir daugiau metų, ne visi projektai tiek laiko išlieka aktualūs, pabrangsta jų vykdymo sąnaudos. Tarp tokių savivaldybių ataskaitoje kaip pavyzdys paminėta ir Mažeikių savivaldybė.
Ne visais atvejais aiškios naujų projektų įtraukimo į Valstybės investicijų programą priežastys, tuo tarpu tęstiniams projektams nusprendžiama lėšų neskirti, dėl to jų įgyvendinimas užsitęsia. Įgyvendinant valstybės investicinius projektus, socialinę ir ekonominę naudą gauna savivaldybės, tačiau dažniausiai juos planuojama vykdyti tik valstybės lėšomis, savivaldybės savo lėšomis prisideda mažai, konstatuoja Valstybės kontrolė.
