Savivaldybei UAB „Mažeikių bioenergija“ paskelbė ultimatumą. Įmonė reikalauja, kad Mažeikių šilumininkai iš jos nupirktų biokuro katilą už 2,5 mln. litų arba neribotam laikui pratęstų nuomos sutartį. Yra ir trečias variantas. Jeigu bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ atsisakytų tai daryti, pagal prieš dvejus metus sudarytą sutartį ji turėtų sumokėti 3 mln. litų baudą, o „Mažeikių bioenergija“ išmontuotų įrengimus ir parduotų kitai įmonei. Šiandien baigiasi šio ultimatumo terminas.
PRIEŠ DVEJUS METUS PRITARIMO NEREIKĖJO
Ketvirtadienį Ekonomikos komitete buvo sumaištis. Politikai, išklausę UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Jono Jurkonio teiginius apie tai, kokią ekonominę naudą įmonei duoda biokuro katilas, gūžčiojo pečiais ir vienas kito klausė, kodėl dabar šiai įmonei prireikė tarybos narių pritarimo.
Socialliberalas Vidmandas Stonkus replikavo, kad 2002 metais, sudarant šią pastaruoju metu įvairiomis kalbomis apaugusią sutartį, Šilumos tinklų vadovams nebuvo svarbi politikų nuomonė. Jam buvo nesuprantama, kodėl reikia kažką nuspręsti, jeigu iki šiol tarybos nariai nežino, kokia dabar šio katilo techninė būklė.
Politikai J. Jurkonio klausė, kodėl prieš dvejus metus vietoje pirkimo buvo pasirinktas nuomos variantas?
Šilumos tinklų generalinis direktorius sakė, kad tuo metu įmonė negalėjusi pasiimti kredito, nes turėjusi daug skolų, turtas buvo užstatytas bankui. Išgirdę tokius argumentus, politikai patarė nemeluoti, nes įmonė galėjo užstatyti tą patį katilą.
„Mus įspraudė į kampą ir nebeturime kur dingti. Lieka tik rankas pakelti. Jie išsimontuos katilą, o pastatai ir žemė yra išnuomota dešimčiai metų. Kodėl mes po laiko kardais mojuojame? Ne mes ką nors nuspręsime, jie prieš dvejus metus jau viską nusprendė“, – piktinosi neetatinis vicemeras Kęstutis Bartkevičius.
SUTARTIS EKONOMIŠKAI NERACIONALI IR NERENTABILI
Gandų apie mažeikiškiams šilumą tiekiančią įmonę ir UAB „Mažeikių bioenergija“, kurios pagrindinis akcininkas – Kazlų Rūdos KRM, tai yra katilą montavusi įmonė, mieste sklando daug. Juolab kad Kazlų Rūdos įmonės akcininkė yra Seimo narių korupcijos skandale išgarsėjusi „Rubicon“.
2002 metų liepos 1 dieną UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pasirašė nuomos sutartį su UAB „Mažeikių bioenergija“, kuria įsipareigojo kiekvieną mėnesį už biokuro katilą nuomotojui mokėti 80 tūkst. litų nuomos mokestį. Sutartyje numatyta, kad, vienai iš šalių pažeidus sutarties sąlygas, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti kitai šaliai 3 mln. Lt baudą. Sutarties galiojimo laikas baigėsi šių metų liepos 1 dieną. Nuomininkas, tai yra Mažeikių šilumos tinklai, turėjo nuspręsti, ką toliau darys su šiuo katilu: išpirkti iš nuomotojų ar pratęsti nuomos sutartį.
Šiemet „Mažeikių šilumos tinklų“ valdybai pradėjęs vadovauti B. Kryžius raštu kreipėsi į J. Jurkonį, prašydamas išdėstyti nuomos mokesčio kalkuliaciją: kokiomis sąnaudomis ir kokia pelno marža remiantis ji buvo sudaryta. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, atsakymo iki šiol nebuvo sulaukta. Motyvas – komercinė paslaptis. Neatsižvelgta ir į tai, kad Savivaldybė šioje įmonėje turi 97 proc. akcijų.
Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba vasaros pradžioje „Mažeikių šilumos tinkluose“ atliko neplaninį veiklos auditą. Auditorius Romualdas Milevičius ataskaitoje rašo: „Atlikti skaičiavimai, galiojusi teisinė aplinka, diegiant biokuro katilus į UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, bylojo apie teisingą šilumos gamybos kryptį, tačiau 2002 metais įvesto į eksploataciją katilo pasirašyta nuomos sutartis su privačia UAB „Mažeikių bioenergija“ įmone yra ekonomiškai neracionali ir nerentabili. Pagal tuo metu galiojusias rinkos kredito palūkanų normas bet kurioje kredito įstaigoje biokuro katilo projekto finansavimas buvo žymiai efektyvesnis.
Šilumos tinklų vadovybė ir valdyba teigia, kad jiems nepavyko rasti geresnio finansavimo būdo, bet įrodymų apie alternatyvių finansavimo šaltinių paiešką nerasta. Galimybių neturėjimą gauti kreditus iš juos teikiančių įmonių galima sieti tik su netiesioginiais įrodymais, nes tuo metu UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ turėjo nepalankią kreditinių įsiskolinimų situaciją. Į paklausimą dėl nuomos sutarties, nuomos kainos kalkuliacijos pateiktame atsakyme bendrovės vadovybė neatskleidė, kuo remiantis buvo atliktas nuomos kainos paskaičiavimas. Taip pat apie aukštą biokuru kūrenamo katilo nuomos kainą galime spręsti iš didelių UAB „Mažeikių bioenergija“ viršpelnių. Iš gautų už biokuro katilo nuomą 960 tūkst. Lt pajamų, pelno marža prieš apmokestinimą siekia 341,119 tūkst. Lt, kas sudaro 35,53 proc. Rinkos sąlygomis toks įmonės pelningumas šiuo metu Lietuvoje neįtikėtinas ir daugiau nei du kartus didesnis už pačių Šilumos tinklų pelną“.
Įvairių klausimų Savivaldybės vadovams kėlė ir tai, kad, rengiant nuomos sutartį, nebuvo ieškoma alternatyvių variantų. Taip pat buvo supainioti viešieji ir privatūs interesai, nes tuo metu Šilumos tinklų valdybos pirmininkas buvo Savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Šarūnas Armonas, jo žmona – UAB „Mažeikių bioenergija“ vyr. buhalterė.
Auditorius rekomendavo sudaryti komisiją, kuri, atsižvelgdama į susiklosčiusią rinkos situaciją, nustatytų nuomojamo biokuro katilo ekonomiškai pagrįstą nuomos arba išpirkimo kainą bei nuosavo katilo įsigijimo galimybę.
Audito medžiaga buvo perduota Kontrolės komitetui. Šis po dviejų mėnesių vilkinimo trečiadienį nutarė rekomenduoti tarybai, merui arba Savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Valstybės kontrolės komitetą. Tokiam sprendimui įnirtingai priešinosi socialdemokratas Vytautas Mažeikis. Jam pritarė Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos narys Jonas Mažeikis.
SUTARTIES SĄLYGOS KEIČIASI RYTOJ
K. Bartkevičiaus žodžiai, kad politikai „yra įsprausti į kampą“, pasitvirtino iš karto po to, kai Ekonomikos komiteto posėdyje prabilo Kazlų Rūdos KRM generalinis direktorius Mečislovas Daugiala. Jis teigė, kad tokio biokuro katilo laukia Krasnavos miestelyje.
„Jūs negalvokite, kad mes liksime tokioje nežinomybėje. Jūs kalbate apie valdiškus pinigus, o aš – apie savus. Tai – didžiulis skirtumas“, – argumentavo M. Daugiala ir pareiškė, kad pagal sutartį būtent šis ketvirtadienis buvo paskutinė diena, leidusi svarstyti: pirkti katilą ar išsinuomoti.
Pasak generalinio direktoriaus, nuo šiol „Mažeikių bioenergija“ diktuos savo sąlygas. M. Daugiala priminė, kad Šilumos tinklų valdybai buvo pasiūlyta išpirkti katilą už 3 mln. litų. Nusiderėta iki 2,5 mln. litų. Be to, buvo kalbėta, kad bus minusuojamos eksploatacinės išlaidos, nusidėvėjimas.
„Šiandien jūs esate tokioje situacijoje, kad aš galiu prašyti kiek noriu. Jeigu nutraukiate sutartį, mums turite sumokėti tris milijonus litų, o mes išsimontuojame įrengimus. Nuo šiandien galite diskutuoti metus, dvejus ar trejus, tačiau privalėsite mokėti aštuoniasdešimties tūkstančių litų nuomos mokestį. Negalvokite, kad kol jūs miegosite, viskas liks taip, kaip buvę. Geriau gyvenkime draugiškai“, – atvirai iš mažeikiškių politikų šaipėsi verslininkas ir pareiškė, kad penktadienis – paskutinė diena, kai galima nuspręsti katilą pirkti už 2,5 mln. litų plius perkantieji padengia visus mokesčius.
M. Daugiala ironizavo, kad ir prokurorai niekuo mažeikiškiams padėti nebegali. Jis užsiminė, kad teisėsaugos pareigūnai jau „vaikščiojo, skambinėjo, o dabar vėl kažkas kažkur ruošiasi kreiptis“.
„Jūs, būdami mano situacijoje, užsimerktumėte ir pasiimtumėte tuos tris milijonus ir įrenginius. Ar jūs nenorėtumėte pasinaudoti galimybe, kai galima geriau uždirbti?“ – klausė direktorius.
M. Daugiala „Santarvei“ atvirai prisipažino, kad nuomojamasis katilas buvo pirktas iš bankrutavusios „Oruvos“. Tik tikslios kainos negalėjo prisiminti – „kažkur apie 50 tūkst. litų“.
„Mes ir neslėpėme, kad katilą ten pirkome, viską jiems sakėme. Tačiau jį reikėjo „aprengti“. Manau, kad dabar politikai daro įtaką biokatilo išpirkimui. Esu įsitikinęs, kad dėl to kaltas lietuviškas pavydas“, – tikino direktorius.
AIŠKINTIS PRADĖJO NUO NULIO
Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius „Santarvei“ teigė nieko nežinojęs apie sutarties pratęsimo terminus. Pasak jo, jeigu ši data iš tikrųjų tokia ir yra, tai galima įtarti, kad nuo jo, kaip valdybos pirmininko, tai specialiai buvo nuslėpta.
„Man buvo per daug skaudu matyti tokią sutartį, todėl ir buvo padarytas auditas. Taip pat buvo atliktas turto vertinimas, statybos investicijų lyginamoji analizė. Nei auditas, nei Kontrolės komitetas negalėjo visko iki galo išsiaiškinti, todėl ir buvo nuspręsta kreiptis į Valstybės kontrolės komitetą. Manau, kad šiandienos įvykiai yra susiję su vakarykščiu Kontrolės komiteto sprendimu“, – svarstė administracijos direktorius.
B. Kryžius prisipažino, kad dabartinė Šilumos tinklų valdyba „aiškintis viską pradėjo nuo nulio“. Tik vėliau buvo sužinota, kad „Oruvoje“ nupirktas ir Šilumos tinkluose pastatytas senas katilas. Išsiaiškinta, kad dabar visų įrenginių likvidacinė rinkos vertė yra 232 tūkst. litų.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje buvo nustatyta katilinės pastatų su technine įranga turto vertė. Tai padarė TŪB „Turto ir verslo spektras“. Išduotoje pažymoje teigiama, kad katilo rinkos vertė 2,2 mln. litų: kilnojamojo turto rinkos vertė – 1,720 mln. litų, nekilnojamojo – 480 tūkst. litų.
Meras Vilhelmas Džiugelis teigė, kad Ekonomikos komiteto nariams buvo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita. Pasak jo, susidaro įspūdis, kad daugelis tos ataskaitos neskaitė.
„Iki šiol kai kurie nežino, ką mes turime pirkti. Mes privalome priimti sprendimą, tačiau jau dabar akivaizdu, kad po to gali prasidėti įvairios bėdos. Niekas negali pasakyti, kokia dabar to katilo techninė būklė, kiek metų jis dar dirbs. Savivaldybė yra devyniasdešimt septynių procentų akcininkė ir negalime sakyti, kad visa tai, kas vyksta Šilumos tinkluose, yra ne mūsų reikalas. Tai – strateginė įmonė, o mes privalome žinoti, kas ten vyksta“, – piktinosi meras.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
