Trys broliai iš Viekšnių – profesoriai Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos.
Kiekvienas Lietuvos miestas ar miestelis turi asmenybių – šviesuolių, nuveiktais darbais garsinusių ir garsinančių savo kraštą.
Viekšniai Lietuvai užaugino profesorius brolius Biržiškas – Mykolą, Vaclovą ir Viktorą.
Pasak Danutės Končienės, Viekšniuose Biržiškų atminimo įamžinimu yra pasirūpinta. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Užaugo Nepriklausomybės akto signataru
Vyriausiasis iš brolių Biržiškų – Mykolas gimė 1882 metų rugpjūčio 23 dieną, o mirė 1962 rugpjūčio 24-ąją. Kitąmet bus minimos jo 135-osios gimimo ir 55-osios mirties metinės.
Viekšnių vaistinės muziejaus vedėja Danutė Končienė sako, jog M. Biržiška ir visa Biržiškų šeima dėl Lietuvos nuveikė labai daug darbų.
M. Biržiška buvo 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, 1915–1922 metais vadovavo lietuviškai gimnazijai Vilniuje. Jis prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto įkūrimo bei Vilniaus universiteto atkūrimo. Vėliau juose rektoriavo, profesoriavo.
„Pagrindinis M. Biržiškos palikimas yra rašytinis. Jis gilinosi į literatūrą, tautosaką – liaudies dainas, papročius, tautosaką. Rašė knygas, vadovėlius“, – sakė pašnekovė.
Tarp dviejų polių
Būsimieji profesoriai Viekšniuose, savo šeimoje, augo tarsi tarp dviejų kultūrų – lietuviškumo ir lenkiškumo – polių.
Jų tėvas gydytojas akušeris Antanas Biržiška buvo lietuvis, o mama, muzikos mokytoja Elžbieta Biržiškienė-Rodzevičiūtė – lenkų kilmės.
„Jeigu A. Biržiška pristatė save ne bajoru, o žemaičiu, savo bajoriškos kilmės neaukštino ir kiek galėdamas palaikė lietuvybę, jo žmona elgėsi priešingai. Lietuvoje tuo metu vyko vadinamasis lenkinimo periodas, kuomet ponija kalbėjo lenkiškai, o jei kas kalbėjo lietuviškai, tai jau jis, neva, mužikas. Tad motina norėjo sūnus užauginti lenkų patriotais“, – pasakojo D. Končienė.
Atstatytame Biržiškų name dabar veikia biblioteka ir trijų brolių profesorių ekspozicija. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Nugalėjo lietuvybė
Prisiminimuose užfiksuota: vienu iš broliams Biržiškoms labiausiai įsiminusių įvykių ir savotišku lūžio, apsisprendimo tašku tapo 1897 m. įvykęs visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas. Jame reikėjo įvardyti, kas jie yra: lenkai, lietuviai ar rusai…
Vaclovas ir Viktoras pasirašė esą žemaičiai, kaip ir jų tėvas. Mykolas užsirašė lenku, nors vėliau dėl tokio poelgio labai krimtosi.
Pasak muziejininkės, įdomu tai, kad Mykolas lietuvių kalbą išmoko tik studijuodamas Maskvos universitete. Iki tol, gyvendamas Viekšniuose, mokydamasis gimnazijoje Šiauliuose, jis kalbėjo tik lenkiškai. Tėvo, senelio puoselėtos vertybės, lietuviškumas, kad ir vėlai, tačiau vis tik nugalėjo.
Prisiminimai – teigiami
Skaitinėjant Viekšnių pirmosios vaistinės muziejuje sukauptus įvairiais laikotarpiais ir įvairių žmonių prisiminimus, liudijimus, publikacijas, ištraukas iš knygų apie Biržiškas, veriasi vaizdas, jog tai buvo gerbiami ir mylimi šviesuoliai.
Prisiminimais pasidalijusių žmonių tikinimu, Biržiškų šeima gyveno kukliai, tačiau jų namai buvo žinomi kaip šviesuomenės susibūrimo centras. Jų sukauptomis knygomis buvo leidžiama naudotis studentams ir Viekšnių apylinkėse gyvenusiems inteligentams.
Apie tėvą A. Biržišką atsiliepiama kaip apie atsidavusį gydytoją, skubėdavusį visur, kur reikėdavo jo, kaip akušerio, pagalbos.
Motina E. Biržiškienė buvusi maloni, draugiška moteris ir mokėdavusi su visais rasti kalbą, patardavusi.
Ne ką mažiau prisiminimų sukaupta ir apie tris brolius profesorius – literatūros istoriką, Vasario 16-osios akto signatarą Mykolą, kultūros istoriką, bibliografą, bibliotekų steigėją Vaclovą ir inžinierių matematiką Viktorą.
Viekšniuose gyvenusią ir dirbusią šviesuolių Biržiškų šeimą primena prieš 21 metus atidengtas paminklas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Atminimo įamžinimo ženklai
Viekšniškiai, o ir Mažeikių rajono gyventojai žino, kad paminėti svarbiausiųjų valstybinių švenčių vietos bendruomenė susiburia prie 1995 metais Biržiškų garbei miesto centre atidengto paminklo.
Sunegalavę viekšniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai gydytojų pagalbos skuba į Dr. A. Biržiškos sveikatos centrą.
Šalia Šv. Jono krikštytojo bažnyčios esanti tyki gatvelė taip pat pavadinta iškilios šeimos narių garbei. Čia pat, atstatytame Biržiškų šeimos name, įsikūrė biblioteka, kurioje galima ne tik reikiamų knygų pasiimti, bet ir apžiūrėti šios šeimos ekspoziciją.
„Atgimimo metais įsisteigė Biržiškų draugija. Pirmiausia jos nariai ir ėmė rūpintis atminimo atgaivinimu: jų namo atstatymu, paminklu. Vėliau vienai gimnazijai Vilniuje buvo suteiktas Mykolo Biržiškos vardas“, – kalbėjo D. Končienė.
Pasak jos, kiekvieną rudenį Viekšniuose sulaukiama svečių. Minėtos gimnazijos bendruomenė turi tradiciją kasmet naujus gimnazistus nuvežti į Viekšnius, supažindinti su asmenybės, kurios vardu pavadinta gimnazija, istorija.
