Biudžetininkams teks susiveržti diržus

Šių metų rajono biudžetas patvirtintas kaip niekada ramiai, be didesnių diskusijų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Savivaldybei nesiseka išlipti iš finansinės duobės – pirmą kartą biudžetas patvirtintas nesuplanavus  lėšų dviejų mėnesių atlyginimams išmokėti.
Norint normaliai išgyventi, minimaliai trūksta per 13 milijonų litų. Kaip verstis, biudžetininkai atsakymo neturi – esą taupyti nebėra iš ko, vienintelė viltis – viršplaninės lėšos.

Nepalaikė tik šeši

Ankstesnių kadencijų taryboms tvirtinant rajono biudžetą, netrūkdavo politinių pareiškimų, opozicija balsuodavo arba „prieš“, arba susilaikydavo. Šį kartą „už“ iš 24 balsavo 18 Tarybos narių, tarp jų buvo ir valdančiajai koalicijai nepriklausančių politikų.
„Santarvė“ jau rašė, kad „prieš“ pasisakė du: Sigitas Kaktys ir Daiva Šideikienė, susilaikė keturi: Vilhelmas Džiugelis, Rosvaldas Gorbačiovas, Rimantas Norkus ir Paulius Auryla.
Nebalsuoti už „stagnacinį, tik buhalterinį“ dokumentą ragino vienintelis S. Kaktys, kuris pasigedo, kad biudžete neatsispindi, kam valdančioji dauguma teikia prioritetus.

Norėtų išsamesnio pristatymo

Biudžeto projektą svarstant jungtiniame komitetų posėdyje, Tarybos narys Arvydas Šemeta taip pat pasigedo išsamesnės informacijos, kaip buvo formuojamas biudžetas. Jį domino, ar atlikta įstaigų išlaidų analizė, ar atsižvelgta į tai, kaip jos taupė. Politikas stebėjosi, kodėl tokia informacija nepateikta Tarybos nariams.
Panašiai, kalbėdamasis su „Santarve“, samprotavo ir Tarybos narys Rosvaldas Gorbačiovas, kuris prisipažino, kad Tarybos naujokams sunku perprasti skaičių labirintus. Todėl, anot jo, reikėtų išsamesnio biudžeto pristatymo.

Pasirinkimo nebuvo

Savivaldybės meras Antanas Tenys sutiko, kad biudžete yra duobė ir neaišku, anot jo, kaip pasiseks iš jos išlipti, tačiau netvirtinti biudžeto – ne išeitis, nes tai paralyžiuotų tolesnę veiklą –  nesulauktume iš valstybės biudžeto skirtų pinigų.
„Netvirtinti negalima. Nuo kovo 1 dienos negautume lėšų mokinio krepšeliui, socialinėms išmokoms išmokėti ir valstybės funkcijoms vykdyti“, – komitetuose svarstant biudžeto projektą ne kartą akcentavo Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.

Rajonas ir šiemet – „donoras“

Savivaldybės Tarybos patvirtinto biudžeto pajamos, lyginant su praėjusiais metais, mažesnės beveik 13,6 milijono litų.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Julijos Balvočienės duomenimis, vien pagal Seimo patvirtintus rodiklius 2012 metų biudžeto pajamos yra 10,7 milijono litų mažesnės, palyginti su pernykštėmis. Vos ne šešiais milijonais mažėja gyventojų pajamų mokestis, nes nustatyta procentinė dalis, tenkanti nuo nacionalinių pajamų į vietos biudžetą, Mažeikiams mažėja.
Didžiausią biudžeto dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Šiemet savivaldai skirta šio mokesčio dalis siekė 61,6 proc., 2011 metais ji buvo – 61,32 proc. Be to, Mažeikių rajono savivaldybei atitenka 95 proc. paskaičiuotos sumos, 5 proc. iškeliauja kitoms savivaldybėms remti. Mūsų rajonas yra tarp keturių kitų tokių „donorų“.

Mažeikiai skriaudžiami

Savarankiškoms funkcijoms vykdyti 2012 metais skirta suma sudaro 45,3 milijono litų, tuo tarpu pernai buvo 48,4 milijono litų. Ši suma mažėja 6,4 proc., arba šiek tiek per tris milijonus litų.
Vienam rajono savivaldybės gyventojui šiais metais tenka 732 litai savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirtų lėšų – Lietuvoje vidutiniškai 896 litai.
Pagal šį rodiklį tarp 60 savivaldybių atsidūrėme paskutinėje vietoje.
Ir anksčiau pagal šį rodiklį mūsų rajono gyventojai nebuvo tarp „turtingiausių“: 2011 metais buvome 54i, 2010 – 58i, 2009 – 59i. Lėšų vienam gyventojui atitinkamai teko 751 litas, 757 ir 1 071 litas.
„Palyginus su ankstesnių metų rodikliais, pagal pajamas, nukreiptas savarankiškoms funkcijoms vykdyti, beveik grįžtame į 2007 metų lygį“, – sudėtingą situaciją komentavo J. Balvočienė.

Nepavyko surinkti pajamų

Jau praėjusiais metais rajono biudžetininkai gyveno nelengvai – teko taupyti, nepavyko biudžetiniais metais, t. y. iki Naujųjų metų, atsiskaityti su darbuotojais.
Mažeikiai yra tarp šešių savivaldybių, neįvykdžiusių biudžeto pajamų plano, mūsų atsilikimas – didžiausias.
Iki planuoto biudžeto pajamų surinkimo pritrūko dviejų milijonų litų – prasčiausiai sekėsi rinkti gyventojų pajamų mokestį, jis neįvykdytas 6 milijonais, tačiau buvo viršytas nekilnojamojo turto surinkimo mokestis.
Finansų ministerija šiemet mūsų rajonui buvo užkėlusi pajamų mokesčio surinkimo „kartelę“. Savivaldybei pavyko apsiginti ir, atsižvelgiant į praėjusių metų įvykdymą, jis nustatytas 36,5 milijono litų, panašiai kiek surinkta pernai.

Mažiau – trylika milijonų litų

Šių metų patvirtinto biudžeto pajamų apimtis siekia beveik 137,2 milijono litų, tačiau yra 9 proc. litų mažesnė negu 2011 metais.
Ne pirmi metai (nuo 2009-ųjų) mūsų rajone tvirtinamas programinis biudžetas – numatytos devynios veiklos programos ir lėšos joms įgyvendinti. Lėšos apskaičiuotos pagal asignavimų valdytojų (jų rajone yra 75) pateiktus poreikius.
Kiek lėšų trūksta, kad įstaigos galėtų normaliai išgyventi?
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja J. Balvočienė „Santarvei“ tvirtino, kad tikslaus skaičiaus pasakyti negalėtų – suma priklauso nuo to, ką su kuo lyginsi – su praėjusiais metais, bendrais biudžeto asignavimais ar individualiai.
Pagal asignavimų valdytojų pateiktas projektines sąmatas, maksimalus lėšų poreikis buvo beveik 172 milijonai litų, minimalus – 165 milijonai litų.
„Toks jau ekonomikos dėsnis – poreikiai begaliniai, o galimybės ribotos. Paraiškas peržiūrėjome, perskaičiavome, analizuodami praėjusiųjų metų faktą, atsižvelgdami, kas kaip taupo ir panašiai“, – biudžeto formavimą aiškino vedėja.

Biudžetas – be dviejų mėnesių atlyginimo

Finansų skyriaus skaičiavimais, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias tvarkas ir normatyvus, įvertinus energetinių kainų pasikeitimus, Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, susijusius su 2012 metų biudžeto asignavimų pokyčiu, bei susidariusį įsiskolinimą už 2011 metų gruodžio užmokestį ir socialinio draudimo įmokas už gruodžio mėnesį, asignavimams savarankiškoms funkcijoms vykdyti pagal patvirtintas programas (įvertinant minimalius poreikius) šiemet trūksta šiek tiek per 16 milijonų litų.
Iš šių metų asignavimų biudžetinės įstaigos turės grąžinti ir kreditorinius įsiskolinimus už elektrą, šildymą, vandenį bei kitas paslaugas. Bendra skola siekia apie 11,5 milijono litų, iš jų penki milijonai yra įsisenėjusi skola.
Į šių metų biudžetą neįskaičiuotas dviejų mėnesių darbo užmokestis su įmokomis „Sodrai“, nenumatyti asignavimai 1,5 milijono litų  paskolos daliai grąžinti.

Turės pateikti sąmatas

Savivaldybės meras A. Tenys tvirtino, kad situacija sudėtinga ne tik Mažeikiuose, bet ir kitose savivaldybėse.
„Kalbama, kad krizė baigiasi, bet ji tikrai nėra pasibaigusi. Lėšų trūko ir tvirtinant šalies biudžetą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gal ir neįmanoma išgyventi su tokiu biudžetu, tačiau kažką reikės daryti. Vienas kelias – taupymas, kitas – ieškoti papildomų pajamų. Dabar sunku įvardinti, kaip tai būtų galima, bet tuo klausimu visi turime dirbti“, – teigė meras.
Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius, apie situaciją kalbėdamasis su „Santarve“, tvirtino, kad šių metų biudžetas – vienas sudėtingiausių, ir išgyventi nebus lengva. Anot jo, pirmenybė bus teikiama atlyginimams išmokėti, antra – būtina prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų.
Administracijos direktorius sakė, kad įstaigos turės persvarstyti savo veiklas, ieškoti galimybių, kaip taupiau gyventi – nes kito kelio nėra. Pavyzdžiui, Savivaldybės auditoriams pavesta atlikti veiklos auditą dėl mokinių pavėžėjimo.
„Biudžetą sudaro dvi dalys – pajamos ir išlaidos. Yra du keliai – arba didiname pajamas, arba  mažiname išlaidas. Dar daug kas priklauso nuo poreikių – galime miestą sutvarkyti blizgančiai, galima tik palaikyti tvarką“, – samprotavo Finansų skyriaus vedėja.
Valstybės tarnautoja informavo, kad per dešimt dienų nuo biudžeto patvirtinimo kiekviena įstaiga Savivaldybei turės pateikti sąmatas ir tiksliai susiplanuoti savo išlaidas – tada ir paaiškėsianti tikroji padėtis, kaip planuojama išgyventi.

Taupyti nebėra iš ko

Didžiąją biudžeto dalį – apie 60 proc. – atsiriekia švietimo įstaigos. Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus paaiškino, kad jų biudžetą sudaro dvi dalys – Savivaldybės ir mokinio krepšelio lėšos.
„Mokytojams atlyginimai mokami iš krepšelio lėšų. Dėl to problemų neturėtų būti. Esame susimažinę, susispaudę, ką galime sutaupyti, viską padarę“, – tikino pašnekovas.
Tačiau vedėjas prisipažino, kad situacija dėl skurdaus Savivaldybės biudžeto kelia nerimą.
„Jau tapo įprasta gyventi skolon. Grąžinsime įsiskolinimus už šildymą, vandenį, elektrą, telefonus, atsiras naujų“, – būtiniausias išlaidas vardijo vedėjas.
A. Stonkus sakė, kad švietimo darbuotojai jau nuo 2011 metų įprato gyventi įtemptomis sąlygomis – perkamos tik būtiniausios priemonės, ir tam naudojami paaukoti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Ištikus bėdai, remontui lėšų prašoma iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo.
„Situacija liūdna, bet mes išgyvensime. Viską peržiūrėsime, gal dar rasime varganų verkiančių rezervėlių. Svarbu, kad nenukentėtų ugdymo procesas. Gal kai kur atsisakysime naktinių sargų, įrengsime signalizacijas“, – apie planuojamas priemones kalbėjo vedėjas.

Tikimasi viršplaninių lėšų

Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė neneigė, kad šiais metais situacija sudėtinga, tačiau ji tikisi, kad į biudžetą bus gauta viršplaninių lėšų ir pinigų skirta papildomai. Biudžeto perskirstymai – jau įprastas dalykas.
„Biudžeto patvirtinimas – dokumentinis formalumas. Jei biudžeto pajamų surinkimas stabilizuosis, situacija pagerės“, – viliasi Mažeikių miesto seniūnas Šarūnas Armonas.
Šiemet miestui tvarkyti, želdiniams prižiūrėti skirta tik apie 60 proc. praėjusiųjų metų lėšų. Tačiau seniūnas tikisi, kad pinigų dar bus pridėta iš Aplinkos rėmimo specialiosios programos.
„Kaip nors išgyvensime, gal dar vasara bus palanki, mažiau šienauti reikės. Pas mus nėra dar taip blogai. Kalbėjau su specialistais iš Šiaulių, jie gilioje duobėje. Marijampolėje šiukšlių dėžių nevalo, Kaune rudenį lapų nevežė“, – lygino situaciją seniūnas.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos J. Balvočienės teigimu, šiemet, kai Seimas sumažino pajamų rodiklius, visai realu yra gauti viršplaninių lėšų. Anot jos, metų pradžia renkant mokesčius yra sudėtingiausia, tačiau pirmieji mėnesiai nuteikia optimistiškai.