Bendruomenės šventės svečiams nemokamai dalijo vaišes: sediškiai virė žirnių košę. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Pasibaigusios „Bobų vasaros“ atgarsiai vis dar girdimi rajono seniūnijose ir bendruomenėse. Netyla kalbos, kas pavyko gerai, o kur dar reikėtų pasitempti. Šventės organizatoriai, šiemet pirmą kartą pakvietę įsijungti ir bendruomenes, teigia, kad toks bendradarbiavimas gali tapti tradicinis.
Ruošėsi kelis mėnesius
Arti tūkstančio žmonių subūrusią šventę dar ilgai prisimins jos dalyviai ir svečiai. Viena iš organizatorių Savivaldybės kultūros centro direktorė Krista Kinčienė „Santarvei“ sakė, kad šių metų „Bobų vasara“ išsiskyrė seniūnijų ir bendruomenių gausa.
„Tarsi tai, kas buvo sena, atgimė naujai, nes prieš kelerius metus užsimezgęs bendravimas su seniūnijomis kurį laiką buvo nutrūkęs, o dabar vėl su nauja jėga atgimė. Tikimės, kad šį kartą jis išliks ilgam“, – kalbėjo K. Kinčienė.
Panašios nuomonės yra ir prie renginio prisidėjusios UAB „Santarvės laikraštis“ direktorius Arūnas Jarmoška.
„Pasiruošimas „Bobų vasarai“ prasidėjo dar balandžio mėnesį. Užtrukome, kol suderinome visas detales, kol sulaukėm atsakymų iš seniūnijų ir bendruomenių. Džiugu, kad jos taip gausiai sutiko dalyvauti ir savo išmone nustebino daug mačiusius šventės svečius“, – pastebėjo A. Jarmoška.
Direktoriaus teigimu, šventė parodė, kad ji yra reikalinga žmonėms, todėl jis viliasi, kad ji taps tradicinė.
„Be galo esame dėkingi visiems, organizavusiems ir dalyvavusiems „Bobų vasaroje 2012“: Savivaldybės kultūros centro vadovams ir darbuotojams, seniūnijoms ir bendruomenėms, kurios parodė iniciatyvą ir įsijungė į bendrą darbą“, – padėką išsakė bendrovės vadovas.
K. Kinčienė taip pat dėkojo rėmėjams, kurie neatsisakė prisidėti prie šventės rengimo.
Ji pastebėjo, kad šventės dalyviams ir svečiams neišdildomą įspūdį padarė „Santarvės“ padovanotas klaipėdiečių grupės „Old city band“ tikro garso koncertas.
Yra kur pasitempti
Kad tik bendrai dirbant pasiekta puikių rezultatų, pritarė ir K. Kinčienė.
„Šių metų „Bobų vasara“ išsiskyrė iš ankstesnių tuo, kad gana gausiai ir aktyviai įsijungė kaimo seniūnijos ir bendruomenės, išradingai pristatė save ir savo pomėgius. Per įrengtus kiemus ir teatralizuotus prisistatymus miesto gyventojai turėjo galimybę sužinoti, kuo šiandien gyvena kaimas. Be to, galimybę pabendrauti turėjo ir pačių bendruomenių nariai. Galbūt seniūnai ir dažnai susitinka, bet paprasti žmonės tikrai ne. Jie pasidalinti patirtimi gali tik per panašius susiėjimus“, – įsitikinusi K. Kinčienė.
Apibendrindama šventę Kultūros centro vadovė sakė mananti, kad dar yra kur pasitempti. Viena iš galimybių – tai šventės organizavimo laikas: kad dalyviai galėtų pradėti ruoštis iš vakaro ir tikrąją dieną būtų mažiau įtampos.
„Be abejo, tik oro negalim pasirinkti, ir šį kartą jis mūsų nelepino. Tačiau yra buvę ir baisesnių. Dabar bent lijo su pertrūkiais, per kuriuos saulė šildė. Pamenu, yra buvęs toks oras, kai palapinės virto, puodai dužo, kai vėjo sūkuriai įsisukdavo“, – prisiminė K. Kinčienė.
Pasisėmė patirties
Blogas oras negali sugadinti nuotaikos – tuo įsitikinusi Palnosų bendruomenės pirmininkė Silva Poškienė.
„Tokios šventės kaip „Bobų vasara“ be galo reikalingos, nes galima patirties pasisemti ir naujų idėjų savo kaimo gyventojams parvežti. Kol kas žmonės nelabai nori važiuoti, bet kai aktyvesni paragina, vis daugiau atsiranda norinčių į kitus pažiūrėti ir save parodyti. Šių metų šventė mums buvo naujiena, nes pirmą kartą dalyvavome ir, tikimės, ne paskutinį“, – „Santarvei“ sakė S. Poškienė.
Panašiai kalbėjo ir Savivaldybės kultūros centro renginių vedėjas Paulius Mylė.
„Dalyvaudami šventėse skirtingų kartų atstovai parodo, kad išmonei amžius nėra svarbu. Tą puikiai parodė Mažeikių „Bočių“ narių įsijungimas į šventę. Jų sukurtas gėlių kilimas pagyvino aplinką. Džiugu, kad į raginimą dalyvauti renginyje iš karto atsiliepė Urvikių kultūros centro direktorė Vita Černookienė. Tikimės ir kitais metais glaudaus bendradarbiavimo“, – „Santarvei“ sakė P. Mylė.
Jo teigimu, „Bobų vasara“ nėra skirta vien žemdirbiams ir jų užaugintam derliui pristatyti. Šioje šventėje gali pasirodyti visi norintys – nuo mažiausių iki didžiausių.
„Ir nebūtinai tik šokti ir dainuoti. Manau, seniūnijos ir bendruomenės turi ir kitų talentų, tai kodėl nepasinaudojus proga ir neparodžius jų plačiajai visuomenei?“ – samprotavo renginių vedėjas.
Iš žiūrovų – dalyviai
Ukrinų kaimo bendruomenė šventėje išsiskyrė savo prisistatymu ir simboliu – iš javų sukurtu gaidžiu.
Pasak šios bendruomenės pirmininkės Vilmos Vžesniauskienės, gaidys yra jų kaimo simbolis, todėl be jo neįsivaizdavo ir savo prisistatymo miesto šventėje.
„Anksčiau „Bobų vasaros“ šventėje dalyvaudavome kaip žiūrovai, o šiais metais buvome dalyviai, ir tai tikrai nebuvo sunku. Tik reikėjo pasitelkti šiek tiek fantazijos ir laiko. Jei tik ši šventė, jungianti bendruomenes, taps tradicinė, mes visą laiką dalyvausim“, – patikino bendruomenės pirmininkė.
Nemokamos vaišės
Auksodės bendruomenės pirmininkė Ingrida Braziulienė sakė, kad jai įsiminė ne tik puikūs pasirodymai, bet ir tai, kad šventės svečiai negalėjo patikėti, jog bendruomenių vaišės yra nemokamos.
„Mes dalinome šiupinį su šonine, ir visą laiką mūsų klausinėjo, negi tai veltui. Šį kartą truputį nepaskaičiavome ir šiupinio pritrūkome, kitais metais, jei tik bus galimybė, tikrai išvirsime daugiau“, – pažadėjo I. Braziulienė.
Su tokiu pat klausimu: negi vaišės nemokamos, susidūrė ir kitos bendruomenės, vaišinusios žirnių koše, arbata, namine gira ir kitais skanumynais.
To paties žmonės klausė ir „Santarvės“ redakcijos darbuotojų, kurie šventės dalyviams išdalijo daugiau nei 90 litrų trintos moliūgų sriubos su džiūvėsėliais.
Įkvėpė rengti patiems
Šiemet Mažeikiuose organizuota „Bobų vasara“ kai kurias bendruomenes įkvėpė panašius renginius planuoti ir vietoje. Viekšnių seniūnijos bendruomenės – vienos tokių.
Viekšnių kultūros centro direktorė Birutė Švažienė įsitikinusi, kad jie pajėgūs panašią šventę surengti ir savo miestelyje.
„Turime pakankamai bendruomenių, kurios galėtų parengti puikią programą su šokiais ir dainomis. Mūsų pasižiūrėti mielai pakviestume ne tik Mažeikių miesto, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus“, – savo nuomonę dėstė B. Švažienė.
Jos teigimu, tokias šventes netgi būtų galima organizuoti skirtingose vietose: vienais metais vienoje seniūnijoje, kitais kitoje, o po kurio laiko vėl visiems susirinkti Mažeikiuose.
