Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų ansambliui BROS šiemet sukanka 15 metų. Jo įkūrėjas ir vadovas – gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Laimonas Terasius šiemet peržengė asmeninio jubiliejaus slenkstį ir gali didžiuotis jau penkta BROS pergale „Dainų dainelėje“.
Džiaugtis ir švęsti BROS tikrai turi dėl ko, tad šį šeštadienį, gegužės 18 d., 15 val. visus esamus ir potencialius ansamblio gerbėjus, žmones, mylinčius muziką, kviečia į Mažeikių kultūros centro Didžiąją salę, kur vyks jubiliejinis koncertas.
Gyvo garso koncerto programoje – dabartinių ir ankstesnių BROS atlikėjų susitikimas, šių ir ankstesnių „Dainų dainelės“ laureatų bei diplomantų dainos.
Laimonas Terasius: „BROS – tai daugiau nei repeticijos ir konkursai“
– Gal pradėkime nuo pradžių: kas, kaip ir kodėl paskatino įkurti tokį ansamblį?
– Atėjau dirbti į gimnaziją direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Buvau jaunas, pilnas kūrybinės energijos, tai ir ėmiausi įvairių iniciatyvų, kurios prigijo ir pasiteisino.
Mačiau, kad vaikinams mokykloje iš saviraiškos būrelių, be sporto, nelabai yra iš ko rinktis. Taip ir gimė mintis apie ansamblį.
Buvo labai sunku, nes tokios tradicijos ilgą laiką nebuvo. Tuo metu gyvavo mokyklos choras, kuriame daugiausia dainavo mergaitės. Vaikinus labai sunkiai ėjosi prikalbinti imtis tokios veiklos.
– Ar prisimenate pirmą viešą pasirodymą? Kokia buvo žiūrovų reakcija?
– Ansamblis oficialiai įsikūrė 2009 m. gruodį, po pirmojo koncertinio pasirodymo Mažeikių kultūros centre. Pačios pradžios tiksliai nebeatsimenu. Anksčiau skaičiuodavau, kiek kartų per metus koncertavome, pavyzdžiui, kai šventėme antrą ansamblio gimtadienį, jau buvau suskaičiavęs 30 koncertinių pasirodymų per tuos dvejus metus. Faktas, kad mūsų koncertinė veikla buvo labai aktyvi. Beje, kaip ir šiandien.
Žiūrovų reakcija į mus palanki, niekada niekas nekritikavo ir „nušvilpti“ nė karto nebuvome. Gal dėl to, kad vaikinai…
– Dabar prisiminkime pirmąją pergalę „Dainų dainelėje“. Ką tada jautėte?
– Kai 2012 metais, po konkurso atrankos Plungėje, sužinojome, kad patenkame į TV etapą, tikrai strakaliojau iš laimės. Praėjus keliems mėnesiams po pasirodymo televizijos etape, paskambino iš Vilniaus ir pasveikino mus tapus laureatais, paprašė atsiųsti natas orkestro aranžuotei.
Ne iš karto suvokiau, koks tai svarbus pripažinimas muzikos mokytojui. Tik paskui pradedi suprasti, kad profesinėje srityje pasiekei labai aukštą rezultatą.
Taip, kelias iki to buvo labai ilgas, ankstesnių bandymų būta daug ir nesėkmingų… Nesuprasdavau, kaip kiti kolegos paruošia mokinius, kad jie taptų laureatais. Tai atrodė neįmanoma.
Šiais metais „Dainų dainelėje“ dalyvavome jau 8 kartą, o ši pergalė – tai jau penktieji mano laureatai. Trijų BROS laidų vaikinai tapo konkurso diplomantais, t. y. TV etapo dalyviais. Jiems irgi ne mažiau pasisekė. Mes, muzikos mokytojai, sakome, kad dalyvauti „Dainų dainelės“ TV etape jau yra didelis laimėjimas ir didelė šventė.
– Ar visada BROS atlikėjų skaičius yra toks pat?
– Maksimalus ir labai gražus atlikėjų skaičius ansamblyje yra 12, nuo trylikos jau prasidėtų choras. Kas apsprendžia atlikėjų skaičių ansamblyje? Vadovas, įvertinęs ansamblio narių pajėgumą ruošti konkursinę programą.
Taip ir svyruojame nuo kvarteto iki 12-os. Konkurse dalyvauti gali ne visi, nes reikalavimai yra aukšti, daugiabalsiškumas yra ugdomas ilgą laiką, gali neužtekti ir tų ketverių metų gimnazijoje. Todėl konkursinėje programoje dalyvauja tik gabiausi. O kitose programose dainuoti gali visi, visus norinčiuosius priimu, nė vieno neatstumiu. Ir mūsų klausytojai jais džiaugiasi ne mažiau.
– Pakalbėkime apie repertuarą. Mano įsivaizdavimu, tam būtina ir tiksli strategija, ir nuojauta. Kaip pasirenkate kūrinius? Kaip nusprendžiate, kokie iš jų bus konkursiniai?
– Man kūrinys turi būti melodingas, laiko patikrintas, paprastas atlikėjams, bet pakankamai įmantrus, kad atitiktų konkurso programą.
Dainas dažniausiai pasitikriname nekonkursinėse programose, jei jos skamba, jei mus pačius užveda, suprantame, kad patiks ir publikai, ir komisijoms.
– Ansamblis mokykloje – tai nuolatinio keitimosi garantija, kai išmokyti, išlavinti atlikėjai baigia ją ir išeina. Kaip pavyksta neutralizuoti šiuos praradimus? O Jums – susitaikyti su tuo?
– Anksčiau tai ir ašarą nubraukdavau. Bėgant laikui, susigyvenau su mintimi, kad jie išeis. Juk neišvengiama. Neišeina visi iš karto, kažkas lieka, ateina naujokai, kolektyvas atgyja natūraliai.
– Ką Jums pačiam reiškia BROS? Jei nebūtų šio ansamblio, kas jį Jums galėtų pakeisti?
– BROS man yra labai daug. Ir kasdienybė, rutina, ir šventė. Neįsivaizduoju, kad kas nors man galėtų jį pakeisti.
BROS – tai daugiau nei repeticijos, koncertai ir konkursai. Tai bendruomenės kūrimas, draugystė, kolektyvinė kūryba ir labai prasminga saviraiška.
BROS: pomėgis, išbandymas, muzika, darna, bičiulių komanda
Mindaugas MOTUZAS ir Julius EMBRASAS gimnaziją baigė 2014 m. Mindaugas šiuo metu yra „M Basket DELAMODE“ komandos treneris asistentas-skautas, Julius – portalo „BasketNews“ komercijos direktorius.
– BROS (ankstesnis ansamblio pavadinimas „Brazers“) mums reiškia nedidelį, bet jaukų kolektyvą, artimą draugų, kolegų ratą ir tolimą nuo mūsų įprastų veiklų, bet mylimą hobį – muziką. Džiaugiamės, kad iki šiol palaikom ryšį su kai kuriais kolektyvo nariais, o svarbiausia – su vadovu, kuris nevadovauja, o pataria ir moko – Laimonu.
Grįšim pasirodyti į visus renginius, į kuriuos BROS kvies (ne dažniau nei kas 5 metus). Tikim ir tikimės, kad kantrybės ir idėjų tiek kolektyvui, tiek vadovui greitai nepristigs.
Julius BERTULIS gimnaziją baigė 2012 m., dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje, gyvena Vilniuje.
– Kai mokiausi gimnazijoje ir buvau BROS narys, ansamblis man buvo turiningas laisvalaikio leidimas, įdomi vieta savirealizacijai, galimybė priklausyti išskirtinei grupei, taip pat – galimybė keliauti ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.
Šiuo metu ansamblis išliko atmintyje ne tik kaip išskirtinis nuotykis ir išbandymas, bet ir kaip veikla, padėjusi įveikti scenos baimę, ugdžiusi tokias jauno žmogaus savybes kaip atsakomybė, komandiškumas ir disciplina.
Marius MILIS – 2012 metų gimnazijos laidos abiturientas. Gyvena Kaune, dirba bendrovėje „SSF“ R&D skyriaus vadovu.
– Ansamblis – kaip rašo žodynas – tarpusavio susiderinimas, darni visuma. Taip pat galima apibūdinti ir BROS ansamblį. Tai kolektyvas, vedamas nuostabaus vadovo. Tai buvo, yra ir, tikiu, toliau bus vieninga, darni vienas kitą papildančių bičiulių komanda, darnus būrys, puikiai leidžiantis laisvalaikį, kuriantis nepamirštamus prisiminimus visam gyvenimui.
Harmonija scenoje, daugiabalsiškas skambesys ir artimųjų šypsenos bei aplodismentai koncertų metu – mano šilčiausi prisiminimai, kuriuos noriu atkurti dar kartą – 15-ojo jubiliejinio ansamblio gimtadienio koncerto metu.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad buvau viso to pradžios dalis. Vieni geriausių prisiminimų – ansamblio kaip šeimos pojūtis, kuomet „4 broliai su tėčiu“ išvykome atstovauti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijai kaip 2012 m. „Dainų dainelės“ konkurso laureatai.
Prisiminimai apie koncertus, vykusius Vilniuje, Operos ir baleto teatre, repeticijas ir laisvalaikį drauge mane sugrąžina į maksimalizmo kupiną paauglystę, grąžina tą jausmą, kuomet jūra buvo iki kelių…
Damir SAMARIN, šiemetinis gimnazijos abiturientas:
– Ko gero, ateidamas į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją apie ansamblį BROS buvau girdėjęs daugiau, nei apie pačią gimnaziją. Prestižas, garbė, laimėjimai – su tuo man asocijavosi šis ansamblis.
Prisimenu, pirmoje gimnazijos klasėje po pirmos perklausos manęs į ansamblį neatrinko. Teko sukaupti visą drąsą ir nueiti pasiprašyti dar kartą. Džiaugiuosi dėl šio savo sprendimo, neįsivaizduoju savo gyvenimo be dainavimo BROS.
Ansamblyje mane labiausiai įkvepia galimybė dovanoti džiaugsmą kitiems, koncertai tiek gimnazijos bendruomenei, tiek ir kitoms miesto organizacijoms. Kiekvieną kartą pagalvoju: kas mes tokie? Paprasti jaunuoliai, neturintys nei muzikinio išsilavinimo, nei nuolatinių dainavimo pamokų, tik trumpus susibėgimus per pertraukas… Tačiau emocijos, ašaros akyse, dėkingumas ir sujaudintos širdys paliečia ir mus, dainuojančius!
Nuotr. iš asmeninio archyvo
