Būkem žemaitē: gimtuoji kalba īr tarmie

No 1999-uju metu Jungtėnės Tautas vaserė 21-uoji īr paskelbosės Tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina. Vo mūsa vėsū gimtuoji kalba īr tarmie, katrou torem ėškeravuotė kėtuoms kartuoms.

I kuožna išsėlavėnosė lietovė puomietė īr „iaugė“ vėinuos žīmiausiu asmenībiu ėr mūsa kalbuos, ėr mūsa valstībės istuorijuo – Mėkaluojaus Daukšuos – žuodē aple gimtoujė kalba. Ana bova ėškelta daugiau ož vėsas kėtas tautėnės vertībės: “Kalba īr bėndros meilės rīšīs, vėinībės muotina, pilietėškoma tievs, viešpatīstiu sargs. Panaikink kalba – panaikinsi santaika, vėinībė ėr visakou gera“. Peikdams lietovėškas kalbuos apleidėma, paniekėnėma ėr beveik pametėma, Daukša rašė: „Kor īr ont svieta tuoki mėnka ėr nieka verta tauta, katra netorieto sava trijū ligo igimtū dāktu: sava žemės, papruotiū ėr kalbuos? Vėsū omžiu žmuonis vartuojė sava gimtoujė kalba, rūpėnuos anuos ėšlaikīmo, poikėnėmo, platėnėmo. Nier tuokiuos menkuos tautuos, nier tuokė mėnka žemės sklīpa, kor nevartuoto sava gimtuosės kalbuos“.

Pernā rogsiejė 16-oujė i Dausas ėšejės Aleksos Girdienis, kalbininks, daug prisidiejės, ka būtom parėngtas žemaitėškas rašības taisīklės, ėr sava gimtoujė žemaitiu tarmė rašės puoets, dar daugiau sostėprėna M. Daukšuos mėslės: „Tievīnė prasėded no gimtuojė kėima, gimtuoji kalba īr ta, katrou gaunam ėš Muotinas… Mokīkės, je nuori, dėina nakti – nikuoki kalba nebūs tuoki, kāp gimtuoji tarmie, – tuoki sava, ka anuos, klausīdamuos, atruoda, ni negirdi, vo girdi tik patės mėslės“. A. Girdienis bova isėtėkėnės, ka tėkra mūsa gimtuoji kalba īr tarmie, „ėr, anuos nostuojė, mes, patis tuo nejosdamė, prarondam patė vertingiausė savo asmenībės dali, žengam pirmouji žingsni i netėkrū kuosmopolitiniu vertībiu pasauli… Kalba ėr tarmie – ne bikuoki žėnklū sistema. Ana – savuotėšks pasaulė muodelis, nepakartuojemė longā, pro katrus mes veizam i pasauli. Kuo daugiau tuokiū longū – tuo daugiau nepakartuojemu žvilgsniu, tuo dėdesnė garantėjė, ka ėr tauta, net ėr vėsa žmuonėjė daugiau sožėnuos aple pasauli ėr savi patė“.

Piluosuops Krescencėjos Stuoškos rokoujės dar truopniau: „Šiou meto nier stėpresnė pamata koltūrā atgaivintė kāp tradicėjė. Vo tarmės ėr īr kalbuos tradicėjė. Šiou atžvėlgio atkortė gīvuosės tarmėnės kalbuos tradicėjė īr svarbo ne tik tam, ka ta tradicėjė sodarīto bėndrėnės kalbuos šaltini, bet ka ana kāp tautuos dvasinis torts atgauto sava prestiža, ka žmuonis nesėsarmatīto sava tarmiems rokoutėis“.

Vėskou tou jau senē soprata skoudėškē, pernā pavasari atkūrė Žemaitiu draugėjės skīrio, katram vaduovautė ėšrinkts Skouda savėvaldībės viešuosės bėbliuotekas dėrektuorios Juonis Grušos. Vo anam paded būrīs aktīviū ėr kūrībingu žemaitiu. Nuors, kėta vertos, vėsumat – ėr pakol tas skīrios merdiejė – Skouda rajuons bova baguots rėngėnēs, skėrtās mūsa etnėnem identitetou keravuotė. „Vakarū Lietovuo“ jau esam rašė, ka če īr idedama daug pruocės žemaitiu savastėi, tarmėškā kalbā puoselietė.

Tou tėkslo vīkst kelė tradicėnē rėngėnē. Vėns ėš anū – žemaitėškas dainies konkursos, katrame dalīvau kūriejē ėr atlėkiejē ne tik ėš Skouda, bet ėr ėš kėtū rajuonu. Dar vėns tradicinis rėnginīs – „Žemaitėškė skaitīmā“. Anūs varžuos skaituovā, katrėi miegėn kuo poikiau, kuo gīviau paskaitītė žemaitėška gruožėnė literatūra. Vo, je katram netink tas, kas īr parašīta žemaitėškā, ėšsėvert i žemaitiu tarmė lietoviu bėndrėnė kalbo parašītus kūrėnius. Ėr skoudėškems tou konkursa rėngtė tėik tink, ka pernā, neėlgā trokos po rajuonėnė tura, anėi somėslėjė net regijuonini – dalīvava aple 120 pavėiniu skaituovu ėr anū kuolektīvu ėš vėsuos Žemaitėjės.

Vo kamė dar respoblėkėnē korontiū žemaitėškā konkursā?! Ketvėrtajem, katruo lauretā ėr prizininkā apdovėnuotė pernā spali, 27 autuorē (anėi bova ėš vėsuos Lietovuos: ne tik ėš Skouda miesta ar rajuona, bet ėr ėš Mažeikiu, Kretinguos, Plungės, Klaipiedas rajuonu, Raseiniu, Marėjampuolės, Gargždū, Joudkrontės, Vėlniaus. – D. Z.) pateikė ne tik eilieraštiu, bet ėr ivairiausiu žanru pruozas kūrėniū. Ta vertėnėma komisėjē, katruo dėrba skuodiškis puoets, ėlgamietis žiornalists Juonauskis Stasis, žiornalistė, žemaitėškoma keravuotuojė, „Žamaitiu alkieriaus“ muotinelė, klaipiedėškė Jenė Zvonkovienė ėr ėš Skouda kėlės kalbininks, Šiauliū universiteta pruorektuorios Jūzaps Pabrieža (anodo so jau mėnavuoto Alekso Gėrdenio, kėlosio no Mažeikiu, ėšlēda žemaitėška gramatika), tėkrā bova ėš kuo rinktėis. Konkursos solaukė daug riemieju – prizu steigieju, ta mažā telėka noskriaustū – beveik kuožnos kažkou gava. Vo pats svarbiausis dākts, ka tou pruogo ėšlēsta ėr vėsū konkursa dalīviu kūrības kningelė: anuo spausdėnama po vėina kuožna autuoriaus kūrėni. Ėr patėis konkursa, ėr tuo leidėnė (vo ons īr ne pėrms ėr ne ontros, ėšlēsts žemaitėškā. – D. Z.) rėngiejė – Skouda savėvaldībės viešuoji bėbliuoteka. Ta nier nikuokė dīva, ka anuos dėrektuorios, katras, kāp jau mėnavuota, dar ēt ėr Skouda žemaitiu draugėjės pirmininka pareigas, kuoleguoms bėbliuotekininkams bova sorėngės seminara aple žemaitėškoma keravuojėma.

Nuors tarmie – tuoks dākts, ka saujelė lai ėr dėdėlē aktīviū žmuoniū anā ėšlėkėma negarėntou. Nuorint, ka mūsa gimtuoji žemaitiu kalba kāp pats dėdliausis etnėnė identiteta žėnklos palėktom ėr tėms, katrėi gīvens ont svieta po mūsa, vėso pėrmo daug pruocės tor idietė tėi, kas muoka ėr auklie. Vo kuo gal sava vākus ėšmuokītė, kāp gal anus ėšauklietė tievā, katrėi tarp savės rokoujės žemaitėškā, vo so atžaluoms – tik lietoviu bėndrėnė kalbo?! Kou atētontiuoms kartuoms kāp etnėnė identiteta samprata palėks lituanistā, so katrās ni par partraukas muokėnē negal pasėruodavuotė žemaitėškā… Arba tėi, katrėi par literatūras pamuokas tvėrtėn, ka tarmėška gruožėnė kūrība netor nikuokiuos ėšlėiktamuosės verties, nes ana īr daug prastesnės kuokībės ož parašītoujė lietoviu bėndrėnė kalbo vėn tik diel tuo, ka īr tarmėška?!. Pruoblemu, diel katrū skaud šėrdės tėkrėms sava gimtuosės kalbuos patrijuotams, īr devīnės galībės. Nuors ar kas pasėkeis, je aple tou prirašīsem vėsa laikraštė poslapi?!. Juk vėso pėrmo tor pasėkeistė ne kas kėts, vo mūsa galvuosėna. Torem pradietė soprastė, ka, je ėr būsem kou nuorintās interesnė Euruopā, – tik ne tou, kou esam i kėtus panašė, vo tou, kou skėramuos. Vo pats dėdliausis ėšskėrtėnoms juk īr mūsa gimtuoji kalba – tarmie.

Dalė ZABITIENĖ,
Skouda žemaitiu draugėjės sekretuorė

„Santarvės“ priedas „Vakarų Lietuva“