Būkem žemaitē: lėka gīvs sava darbās

Aleksos Stanisluovs Girdienis.

Kuova 16 d. jau būs posė metu, ka, ēdamas 74-ūsius, mumis so vėsam palėka pasaulėnė garsa baltists, Vėlniaus universiteta pruopesuorios, Lietovuos muokslu akademėjės narīs korespondėnts, gabilitouts daktars Aleksos Stanisluovs Girdienis.

Ons bova gėmės Telšiū rajuonė, Trīškiū miestalie, bet pauga sava tievū gimtamė pašalie – Mažeikiu rajuonė. Muokies Ožlėiknie, Tirkšliūs, Mažeikiūs. 1962 m., Vėlniaus universitetė pabėngės Istuorėjės ėr piloluogėjės pakolteta, ož karta tėn pat – Lietoviu kalbuos katedruo – pradiejė dėrbtė diestītuojo. 1967 m. apgīnė muokslu kandidata disertacėjė „Mažėikiu tarmies ponoluogėnė sistema“, vo 1970 m. anam bova soteikts duocėnta vards. 1983 m. apgīnė daktara (daba – gabilitouta daktara) disertacėjė ėr 1986 m. gava pruopesuoriaus varda. 1984-1989 m. ejė Vėlniaus universiteta Piloluogėjės pakolteta dekana pareigas. 1996 m. anou ėšrinka Lietovuos muokslu akademėjės nario korespondėnto. Universitetė ėlgā dėrba Bėndruosės kalbuotīras katedras vediejo ėr pruopesuorio. Vo tėn beveik vėsė anuo valdėnē bova grīnė žemaitē, ta ėr par puosiedius daugiausē rokavuos žemaitėškā.
Nuors no pat 1957 m. A. Girdienis gīvena Vėlniou, beveik vėsas vasaras lioub pralēstė Žemaitėjuo – arba ekspedicijuos, arba pas sava seseri. Ta bova prisėrinkės kalnus žemaitiu kalbuos īrašu. Dalelė anū sodiejė i kninga „Tēp šnek tėrkšlėškē“ (1996). Žemaitiu kalbā skėrta ėr dėdliuoji anuo muokslėniu straipsniu dalės. Vo prirašės tū straipsniu īr šimtās!.. Nuors riktingėms žemaitems vėso svarbiausis anuo darbs īr musint „Žemaitiu rašības patarėmā“ (1991), vadėnamė žemaitiu gramatiko, katrū ėšejė, atruoda, puora leidėmu (tik 1998 m. ėšlēstuos kningelės ožvardėjėms īr kėtuoks – „Žemaitiu rašība“). Ons anus parašė karto so kėto krietnio žemaitio kalbininko – ėš Skouda kėlosio Šiauliū universiteta pruorektuorio Jūzopo Pabrieža.

Be tuo, ka bova dėdėlē daug sava gimtajē žemaitiu kalbā nosėpelnės muokslėninks, A. Girdienis – da ėr tarmėškā rašous puoets. Daug anuo eilieraštiu sūnos Puovėls, pritaikės meliuodėjė, pavertė dainiems. Dainiou ons ėr šėtā tou Tieva kūrėni, katrou šėndėina siūluojem paskaitītė.

Tatā gīvenėms

Iš sėinu bjaurė spalē bėrst,
Drabožē senė, joudė, prastė.
Tievalis tonkē parein gėrts –
Nu gimbiu abruozdus nubrazdėn.

Vuo už tū pondėivs dėdlē siunt
I su mumis žiauriausē tvarkuos
Ir iš dongaus kap laiškus siunt
Vėsuokės nelaimės i vargus.

Susiedu vākā aug be striuoka –
Kėik anus mīl, vuo kėik ivertėn!
Vo mūsėjē – tik kriuok i kriuok,
Unt malko skarmalū suvėrtė.

Susiedā ger kap undini pėina,
Rėibiausius rėitus neš iš kamėna –
Mes joudas potras srebam vėin:
Nie vuožė neblaikuom jau, nie katėna.

Ka mūsėjē pri stala susied, –
Alatėj, pjaunās ligu kloikē,
Vuo – pavėiziekėt – pri susieda
Rokoujēs vėsė tīkē, poikē.

Kalieduoms kep susiedā mēsa,
Vuo par velīkas kiaušiu žagās
Priverd i jied kėik nuor, vo mes
Tetorem bulbiu… su čėsnakās.

Je jau susiedams suserg vāks,
Kuoks tėn būn draskīmuos, kad amėn!
Vuo jego mums – mamātė dā laksta,
Vo tievou nerūp – lei spruogst žemien.

I ne diel tuo, ka būtom kėits
A niervu būtom dėdlē gerū:
Ons paprasčiausē īr kap stėibs –
Anam tik šnapšė ir alos terūp…

I mes, vākūkštē be kalties,
Paaugė negīvensem gerā:
Jug ka tik spruogdams užming tievs, –
Jau patis anuo liorlaka geram!

I mes paaugsem tuokėi pat:
Arielkuo mėrksem, pīpkas žīsem,
Kintiesem kiaurā skorda i bada,
Nu gimbiu abruozdus daužīsem.

„Mūsa žuodis“,
„Santarvės“ priedas „Vakarų Lietuva“