Šiais laikais nieko nestebina, kad mūsų mieste išugdyti sportininkai tampa aukšto meistriškumo krepšinio komandų žaidėjais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O štai prieš 50 metų faktas, kad du bendraklasiai mažeikiškiai atstovavo Sovietų Sąjungos pirmenybėse rungtyniaujančiai Vilniaus „Statybos“ krepšinio komandai, buvo išskirtinis.
Apie tų laikų ir šiandienos krepšinį kalbėjomės su vienu iš šių mažeikiškių – Stasiu Nagiu.
Didžiavosi auklėtiniais
Prieš 50 metų trenerio Juozo Žiaukros auklėtiniai Stasys Nagys ir Voldemaras Jurgutis buvo pristatomi kaip du iš daugelio Mažeikių sporto mokyklos krepšininkų, kurie tiksliais metimais ir prasiveržimais ne kartą džiugino ir mažeikiškius, ir daugelio rajonų krepšinio aistruolius.
„Voldemaras pasirinko statybininko inžinieriaus, Stasys – pedagogo specialybes. Vaikinai ryžosi suderinti studijas su sportu, nors tai ir nelengvas dalykas. Ypač nuo mokslo metų pradžios įsijungus į Vilniaus „Statybos“ dublerių komandą. Kad SSSR „A“ lygos vyrų krepšinio čempionato pirmajame rate vilniečiai įveikė Maskvos CASK, „Dinamo“, Tartu „Kalev“ ir Tbilisio GPI rezervines sudėtis, komandos treneris Leonardas Mikalauskas daug kuo dėkingas mažeikiškiams. Jų pagrindinis trūkumas – per didelis jaudinimasis, kai susitinkama su „asais“, bet tai laikinas dalykas“, – taip apie jaunuolius rašė rajono laikraštis „Pergalės vėliava“ 1972 metais.
V. Jurgutis dar žaidė „Inžinerijos“, o S. Nagys – „Šviesos“ komandose. Su ja 1971 metais tapo laikraščio „Vakarinės naujienos“ krepšinio taurės laimėtoju.
Pasirinko krepšinį
Krepšinis S. Nagio gyvenime atsirado netikėtai. Anksčiau jame karaliavo muzika. Tuometinėje Mažeikių muzikos mokykloje, kuri buvo įsikūrusi dabartiniame evangelikų liuteronų bažnyčios pastate, jis lankė akordeono pamokas. Baigęs Mažeikių aštuonmetę mokyklą (dabar tame pastate – Mažeikių muziejus ir Vytauto Klovos muzikos mokykla) vaikinas perėjo į Mažeikių vidurinę. Kūno kultūros pamokoje jį pastebėjo treneris Juozas Žiaukra ir paklausė, ar išstypęs devintokas nenorėtų išbandyti krepšinio.
„Nebuvau ištižęs – namuose kilnojau svarmenis, svarstį, o ir treneris priėmė į metais vyresnių krepšininkų grupę. Buvo sunku, bet krepšinis užkabino. Be to, ir vyresniems krepšininkams norėjau įrodyti, kad jiems nenusileidžiu. Treneris buvo ir fizinio mokytojas. Tad mokykloje per pamokas kiti užsiiminėdavo gimnastika, o mus su Voldemaru jis pastatydavo vienas prieš vieną – ir visą pamoką žaisdavome. Negana to, jau pirmais metais treneris „įmetė“ rungtyniauti per varžybas, tad noriu nenoriu turėjau tobulėti“, – „Santarvei“ pasakojo 68-erių metų mažeikiškis.
Sąlygos buvo sunkios – viena sporto salės siena buvo iš stiklo blokelių, rudenį ir žiemą – šalta, krepšinio lentos medinės. Kai įrengė plastikinę, Stasys buvo pirmasis Mažeikiuose, kuris krepšinio kamuolį įdėdavo iš viršaus ir pirmasis sulaužė plastiko lentą…
Pasak jo, laimei, mokyklos direktorius Justinas Paulauskas pats buvo krepšinio mėgėjas, jis su meistrais sutvarkė lentą ir už tai nepyko.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
