Greitas gyvenimo tempas kaltas dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Vienas jų – rūkymas.
Sveikatos specialistai įvardija, kokią esminę žalą sveikatai daro ši priklausomybė ir ragina žmones imtis pokyčių kuo greičiau.
Moterys rūkyti nemeta?
Puodelis kavos ir cigaretė nepusryčiavus, pertraukėlės su cigarete darbo metu, cigaretė ir vyno taurė susitikus su draugais – dažni daugelio kasdienybės atvejai.
Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, rūkymas yra labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų.
2010 m. kasdien rūkė 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Nuo 1994 m. iki 2000 m. rūkymo paplitimas didėjo, reikšmingai išaugo rūkančių moterų dalis (2,3 karto).
Per pastarąjį dešimtmetį rūkančių vyrų sumažėjo 1,5 karto, o moterų – nepasikeitė.
Statistika rodo, kad tarp rūkalių sparčiai daugėja paauglių ir jaunų žmonių.
Rūkymas didina kraujo krešulių pavojų
Nikotinas, esantis tabako dūmuose, turi įtakos aterosklerozei vystytis, sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, didina adrenalino kiekį kraujyje ir priverčia širdį greičiau plakti, todėl širdies raumuo silpsta, vystosi širdies nepakankamumas.
Medikai įspėja: cigarečių dūmuose esantys toksinai didina kraujo krešumą. Pasak jų, surūkius dvi cigaretes, jau po dviejų valandų galima įrodyti, kad jauno žmogaus kraujo krešumas padidėja.
Dėl šių priežasčių šiandien vis daugiau 40ties metų sulaukusių žmonių ištinka miokardo infarktas. Tai paprastai būna dažnai stresą patiriantys vyrai.
Miokardo infarktą sukelia staigiai susiformavę kraujo krešuliai, kurie užkemša kraujagysles. Rūkantiesiems rizika susirgti miokardo infarktu padidėja tris kartus.
Rūkymas net 7 kartus padidina ir kojų arterijų ligos riziką. Ši liga pasireiškia skausmu kojose, šlubčiojimu, gali išsivystyti gangrena. Jos rizika auga didėjant rūkymo intensyvumui – surūkomų cigarečių skaičiui, tad vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti – metimas rūkyti.
Medikus verčia sunerimti didelis rūkančių moterų skaičius. Rūkančios ir hormoninius kontraceptikus vartojančios moterys turėtų žinoti, kad kraujo krešulių susidarymo rizika padidėja, jeigu moteris rūko.
Rūkyti meta dėl sveikatos
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės geriau suvokia rūkymo daromą žalą, todėl jie dažniau priima sprendimą mesti rūkyti. To negalima pasakyti apie jaunus žmones – jie įsitikinę, kad sugebės mesti rūkyti bet kada.
Medikai primena, kad nikotinas yra labai stiprus narkotikas, kuris pagal priklausomybės laipsnį prilyginamas heroinui ir kokainui.
Tai patvirtina statistika – tik 5 proc. iš 70ies proc. norinčių mesti rūkyti tai padaro patys, be medikų pagalbos.
Remiantis lietuvių gyvensenos statistika, metusių rūkyti vyrų 2010 m. buvo 19,6, moterų – 12 proc.
Spėjama, kad dažniausiai vyrai meta rūkyti dėl sveikatos pablogėjimo ar medikų patarti. O štai moterys rečiau ryžtasi mesti rūkyti, nes bijo, kad dėl padidėsiančio apetito priaugs svorio.
Poveikis organizmui metus rūkyti:
• 20 min. – normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas. Pagerėja kraujotaka – ypač rankose ir kojose;
• 8 val. – iki normalaus lygio pakyla deguonies kiekis kraujyje, sumažėja staigaus miokardo infarkto (MI) rizika;
• 24 val. – anglies monoksido(CO) organizme nėra, plaučiai pradeda valytis;
• 48 val. – nėra nikotino organizme, uoslė ir skonio jutimai pagerėja;
• 72 val. – kvėpuoti lengviau, esi energingesnis;
• 2–12 savaičių – kraujotaka pagerėjusi visame kūne, lengviau vaikščioti, sportuoti;
• per 3–9 mėn. – plaučių funkcija pagerėja 5–10 proc., palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys, oro trūkumas, švokštimas;
• 5 metai – 50 proc. sumažėja mirtingumas nuo MI, palyginus su rūkančiuoju;
• 10 metų – rizika susirgti plaučių vėžiu 50 proc. mažesnė nei rūkančiojo. Rizika susirgti MI tokia pat, kaip niekada nerūkiusio žmogaus.
Parengė Asta ŠILAITYTĖ
