Dalios Grybauskaitės pranešimas: ir džiaugėsi, ir kritikavo

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį skaitydama pirmąjį šios kadencijos metinį pranešimą, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šiandien Lietuva yra vertinama už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį. Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis, valstybės finansų būklė – stabili.
Tačiau vis dar nesugebame suvaldyti korupcijos, tinkamai pasirūpinti beglobiais vaikais, priversti žmogaus labui dirbti valstybės tarnybas, trūkumus apžvelgė Prezidentė.

Pasaulis aplink mus nėra saugus

Savo pirmąjį antrosios kadencijos metinį pranešimą Seime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo nuo išorinių ir vidinių grėsmių Lietuvos ir Europos saugumui. Šalies vadovė pabrėžė, kad geopolitinės grėsmės akivaizdoje Lietuvos saugumo vardan susitelkė ne tik politiniai oponentai, bet ir skirtingų tautybių atstovai.
Anot Prezidentės, valstybės saugumą užtikrina ne tik kariuomenė, bet ir kiekvienas pilietis savo kasdieniu darbu. D. Grybauskaitė ypač akcentavo tautinių mažumų indėlį ir ištikimybę Lietuvai.
Kalbėdama apie tarptautinė padėtį, šalies vadovė pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė aplinka nėra saugi, – pasauliui, Europai ir Lietuvai grėsmę kelia ne tik įvykiai Ukrainoje, bet ir globalus terorizmas, ginkluoti ir humanitariniai konfliktai Afrikoje ir Vidurio Rytuose.
Prezidentės teigimu, su smurtu, agresija ir žvėriškumu reikia kovoti visur – Rytuose, Pietuose ir namuose.
„Esame tarptautinės bendruomenės nariai ir negalime likti tik stebėtojais. Stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo“, – Seime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Būtina ginti pamatines vertybes

„Lietuva ne tik pati išsivadavo iš energetinio jungo, pasistatydama Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir būtiniausias energetines jungtis. Mes išdrįsome inicijuoti tyrimą dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi dujų rinkoje. Ir Europos Komisija pradėjo tirti galimus pažeidimus net aštuoniose šalyse, kur buvo taikomos nesąžiningos kainos, varžoma laisva prekyba dujomis.
Drąsi ir nuosekli Lietuvos laikysena šioje kovoje padės užtikrinti viso regiono energetinį saugumą. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazpromą“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau“, – sakė šalies vadovė.
Prezidentė pažymėjo, kad įtikinome Europos Vadovų Tarybą, jog dezinformacija nuodija visų europiečių protus. Ir Europos Komisija imasi vieno atsako informacinei erdvei ginti ir agresyviai propagandai nukenksminti.
„Išdrįsti sakyti tiesą savo partneriams, net tada, kai tai gali būti nenaudinga tau pačiam, nebijoti prisiimti smūgio ir kantriai ginti pamatines vertybes – būtina sąlyga Europos vienybei ir saugumui.
Drąsindami Ukrainą, Gruziją, Moldovą, gindami šių šalių suverenitetą, padėdami Rytų partnerystės šalims įgyvendinti teisės viršenybės reformas, pamažu kuriame saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą“, – pabrėžė valstybės vadovė.

Jaunimo emigracija – vis dar problema

Savo metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad dabartinė demografinė padėtis ir jaunimo emigracija išlieka didžiulėmis Lietuvos problemomis.
„Bendrasis žmonių judėjimas pamažu stabilizuojasi – pernai išvyko daugiau nei 36 tūkstančiai, o parvyko 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau jaunimo emigracija didėja – prarandame pačius darbingiausius – išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą“, – sako Prezidentė.
Anot Prezidentės, valstybės pareiga yra išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų.

Valstybės biudžetas – kiekvieno mūsų piniginė

Prezidentė pabrėžė, kad  turime atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami pinigai – žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos.
Prezidentės teigimu, išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui, tačiau išvadų nedarome. Mokslo ir verslo slėnyje Švietimo ir mokslo ministerijos finansuoti lazeriai, kainavę dešimtis milijonų, panaudojami vos 12 procentų, o Ūkio ministerija vėl planuoja panašias investicijas.
Šalies vadovė pabrėžė, kad skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.

Reikia skatinti ekonominį augimą

Prezidentė D. Grybauskaitė akcentuoja, kad Lietuva yra ekonominei gerovei pasirengusi šalis, tačiau ambicingiems sprendimams ekonominėje srityje būtini ryžtingi politiniai sprendimai.
Pasak šalies vadovės, ekonominės pažangos procesas Lietuvoje akivaizdus – įvestas euras, bendrasis vidaus produktas vejasi Europos Sąjungos vidurkį, pasaulio rinkoms siūlomos aukštos kategorijos paslaugos ir produkcija, sparčiai auga informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrija, pradedamos derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
„Daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis. Valstybės finansų būklė – stabili, įsiskolinimai – nedideli, kreditai – pigūs, turime dėkingą geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą“, – skaitydama metinį pranešimą Seime sakė Prezidentė.
Anot D. Grybauskaitės, Lietuvoje šiuo metu trūksta kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti.
„Tik tuomet ženkliai, o ne minimaliai padidėtų algos, gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas, mažėtų ilgalaikių problemų – stabilizuotųsi „Sodra“, jaunimo emigracija, nyktų socialinė atskirtis. Jau pasiekėme, kad kiekvienam sprendimui būtų taikomas antikorupcinis vertinimas. Būtina matuoti ir ekonominio naudingumo bei šalies konkurencingumo matu“, – teigė Prezidentė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad šalies ekonomiką stabdo ir nelanksti darbo rinka.
„Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje“, – vardijo Prezidentė.

Geopolitika svarbi visiems mūsų sprendimams

Prezidentė D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį į pareigą nepasiduoti interesų grupių spaudimui ir šantažui, pabrėžė, jog tai galioja ne tik tarptautinėje erdvėje, bet ir vidaus politikoje.
„Skaidrumas, pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams negali būti deklaratyvūs, net jeigu to reikalauja koalicijos partneriai arba kursto bendrapartiečiai. Masinis rinkėjų perregistravimas per pirmuosius tiesioginius merų rinkimus, pasipinigavimas valstybės tarnyboje – šiemetės nepagarbos įstatymams grimasos. O kai kuriems naujiems įstatymams sudėtinga įveikti ne tik antikorupcinio vertinimo procedūras, bet ir neskaidrių interesų barjerą. Nes vis dar matuojama ne Lietuvos žmogaus, o partijos, koalicijos ar medžiotojų būrelio gerovės matu“, – iš Seimo tribūnos sakė valstybės vadovė.
Prezidentė pastebėjo kad vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus, įmonės ar partijos. Tuo metu neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.
Anot valstybės vadovės, dabar privačios iniciatyvos, neafišuojama savanorystė ir asmeninė atsakomybė daro tai, ko negeba valstybės aparatas. Jos tampa atsaku ydingai biurokratinei praktikai įmonėse, ligoninėse, teismuose ir ministerijose.

Teisėsaugoje įvyko lūžis

Anot valstybės vadovės, atsakomybės, kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai jau duoda rezultatų – pasitikėjimas jais pirmą kartą per penkiolika metų yra didesnis nei nepasitikėjimas. Pagal informacinių technologijų naudojimą teismų procesuose jau pirmaujame Europos Sąjungoje. Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas. Nors joks kodeksas formaliai apie tai nekalba, etika tampa ne mažiau svarbi nei įstatymo minimumas.
Šiemet nauji pareigūnai pradėjo ir dar pradės vadovauti Aukščiausiajam Teismui, Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl Prezidentė išreiškė viltį, kad šiose institucijose vyks ne formalus, o tikras atsinaujinimas.

Registrų centras susižeria milijonus

Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, kad ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti Valstybės turimus duomenis, tačiau kol kas valstybinė įmonė Registrų centras už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų.
Šalies vadovės kritikos kliuvo ir Susisiekimo ministerijai, tiesiogiai atsakingai už prieinamas ir patogias vartojimui duomenų bazes, kuri, pasak Prezidentės, dar tik skrebena Atvirų duomenų koncepciją planuodama, kaip paprasčiau „įsisavinti“ ar „pasisavinti“ informacinei visuomenei skatinti skirtus europinės paramos milijonus.
„Jau išleisti 38 milijonai eurų kuriant elektronines sveikatos paslaugas. Tačiau tai nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų. Informacinės technologijos yra didelis mažos šalies privalumas. Deja, Lietuvoje tai, kas su jomis susiję, dažnai tampa ne valstybės pažangos ir kokybės ženklu, o kenksmingo pasipinigavimo simboliu“, – piktymosi šalies vadovė.
Prezidentė ragino kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje ir apgailestavo, kad kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas.
Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema, sakė Prezidentė.
Pagal korupcijos suvokimo indeksą šiemet iš 43 pakilome į 39 vietą.

Dėmesys socialinei politikai

Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad nė vienas žmogus nebūtų paliktas likimo valiai, savo metiniame pranešime akcentuoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kalbėdama Seime, Prezidentė pabrėžė, kad visuomenę į grupes skirsto visų pirma ne skurdas, bet abejingumas, o šalies gebėjimas padėti skurstančiam, sergančiam ar senstančiam žmogui visų pirma rodo valstybės brandos lygį. Ji pastebėjo, kad visoje šalyje vis dar trūksta psichologų pagalbos.
„Su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos, pajėgiančios atsiliepti tik į kas septintą skambutį“, – sakė šalies vadovė.