Moksleivių norą per vasaros atostogas legaliai įsidarbinti varžo per griežti įstatymai.
Mažeikiuose susirasti darbo jokios profesijos, įgūdžių neturinčiam vaikinui ar merginai nėra paprasta. Dauguma darbdavių nepilnamečius vengia įdarbinti dėl įstatymuose jiems numatytų nemažų apribojimų. Porą mėnesių įdarbinti šešiasdešimt penkis nepilnamečius iš socialiai remtinų šeimų sutiko mokyklos, seniūnijos.
SIŪLYMŲ NĖRA PATEIKĘ
Pasak Plungės darbo biržos Mažeikių skyriaus vedėjos Alfredos Normantienės, prasidėjus vasarai Darbo birža norinčių dirbti moksleivių ar jų tėvų skambučių bei apsilankymų antplūdžio nesulaukė.
„Vienas kitas buvo užsukęs pasiteirauti apie galimybes dirbti. O įsidarbinti moksleiviai ar studentai tradiciškai daugiau galimybių turi tose srityse, kur nereikalingas kvalifikuotas darbas,“ – sakė ji.
Nors darbdaviai Darbo biržai ir nėra pateikę jokių darbo siūlymų dėl moksleivių ar studentų įdarbinimo, šešiasdešimt penki Mažeikių rajono mokyklinio amžiaus jaunuoliai tikrai dirbs. A. Normantienė paaiškino:
„Šiais metais kartu su rajono Savivaldybe parengėme viešųjų darbų programą. Per ją įvairių mokyklų moksleiviai galės padirbėti vasaros atostogų metu, nuo liepos 1 iki rugpjūčio 25 dienos. Šiuos 65 mokinukus įdarbins seniūnijos, mokyklos, Vaikų našlaičių ir senelių globos namai.“
Vedėjos nuomone, įdarbinti daugiau Mažeikių rajono nepilnamečių darbdavius paskatintų iš anksto numatytos finansuojamos jaunimo įdarbinimo programos.
MOKINIAI DALYVAUS VIEŠŲJŲ DARBŲ PROGRAMOJE
Šiais metais į viešųjų darbų programą, kuri finansuojama Savivaldybės biudžeto ir darbo biržos lėšomis, įsijungė šešiolika dalyvių. Teikusiųjų paraiškas buvo prašoma į sąrašus įtraukti moksleivius nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų iš šeimų, kuriose abu tėvai registruoti darbo biržoje, iš socialiai remtinų, socialinės rizikos šeimų. Jie seniūnijose bei mokyklose dirbs viešuosius darbus.
Savivaldybės ryšių su visuomene specialistė Jurgita Jokubauskienė informavo:
„Šerkšnėnų seniūnija įdarbins penkis, Renavo pagrindinė mokykla – du, Balėnų pagrindinė mokykla – šešis, Rubikų pagrindinė mokykla – tris, Gabijos gimnazija – keturis, Vaikų našlaičių ir senelių globos namai – du, Užlieknės pagrindinė mokykla – tris, Sedos Vytauto Mačernio gimnazija – šešis, Laižuvos seniūnija – šešis, Tirkšlių seniūnija – tris, Merkelio Račkausko gimnazija – šešis, Sodų vidurinė mokykla – penkis, Krakių pagrindinė mokykla – du, Viekšnių gimnazija – šešis, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla – šešis moksleivius. Jiems įdarbinti skiriamos Darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti skirtos lėšos: 40 procentų darbo užmokesčio išlaidų padengia Savivaldybė, 60 procentų – darbo birža.“
Šiais metais mokyklos ir seniūnijos laikinai įdarbinti norėjo 123 moksleivius, lėšų skirta 65 mokiniams įdarbinti.
PRIVERSTI RINKTIS, KURIE MOKINIAI DIRBS
Per Viešųjų darbų programą mokinukai mokyklose ir seniūnijose įdarbinami ne pirmą vasarą. „Santarvės“ pakalbinti Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė Rima Širvinskienė ir Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas vienu balsu tvirtino, kad darbų jauniems žmonėms yra daug, tik kad jų pačių tiek, kiek pageidauja įdarbinti, negauna.
„Norime padėti vaikams iš socialiai remtinų šeimų, kurie nori dirbti ir turėti rugsėjo pirmajai pinigėlių. Daug metų toje programoje dalyvaujame – vienais metais įdarbinome ir keturiasdešimt moksleivių. Šiais metais prašėme dešimties pagalbininkų, o gavome penkis. Gerai bus, ką padarysi,“– kalbėjo Šerkšnėnų seniūnas. Jis patikino, kad jaunuoliai jiems priskirtus nesudėtingus ir nepavojingus darbus sugeba atlikti savarankiškai, tačiau kontrolės vis tiek neišvengia.
„Žinot, didelį klapatą sau ant galvos užsikrauname, tokią atsakomybę, dirbdami su nepilnamečiais. Bet norime vaikams padėti,“ – teigė A. Šakauskas.
Ir Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė pasidžiaugė, kad šeši jos vadovaujamos mokyklos devintokai ir dešimtokai šią vasarą darbuosis.
„Aplink mus yra didelė teritorija: ir gėlytes ravi, laisto, ir aplinką tvarko. Taip pat viduje klases vaikai padažo, smulkų jų remontą atlieka. Šalia visada būna mokytojai. Dirbti rašėsi tie vaikai, kuriems reikia tos pagalbos ir kurie nori dirbti. Iš tikro darbštūs šitie vaikai,“ – sakė R. Širvinskienė. Pasak direktorės, dabar jos laukia nemenkas iššūkis – iš būrio pageidaujančiųjų atrinkti dirbti tuos šešis.
DARBO IEŠKO PATYS
Negalintys pretenduoti į Viešųjų darbų programą mokiniai darbo vietos ieškosi patys: skaito skelbimus, kalbina gimines ir draugus, siunčia savo gyvenimo aprašymus galimiems darbdaviams. Ne vienam tenka nusivilti, nes pastangos dažnai būna be naudos. Kad situacija Mažeikių darbo rinkoje nėra lengva, iš savo patirties pasakoja šią vasarą giros ir ledų pardavėja dirbanti aštuoniolikos metų Rasa:
„Jau ne vieną vasarą dirbau – tekdavo prižiūrėti vaikus. Ir šios vasaros nesinorėjo praleisti be tikslo, tačiau norėjau jau kitokio darbo. Dar nesibaigus mokslo metams išsiunčiau CV į kelias Mažeikių firmas, bet atsako nesulaukiau. O išvykti į kitą miestą nenorėjau – laukė abitūros egzaminai, stojamieji. Man tiesiog pasisekė, kad pusseserė pasiūlė sezoninį pardavėjos darbą. Jis atitiko visus mano reikalavimus, o viršininkai suteikė galimybę pasiimti laisvų dienų stojamiesiems egzaminams, kurie nulems mano būsimų studijų kryptį.“
Merginos teigimu, rasti darbo jaunam žmogui Mažeikiuose tėra labai mažai galimybių – reta firma nori jauno ir nepatyrusio darbuotojo, todėl dauguma jos draugų darbus vasarai susirado kituose miestuose.
DARBAS – PILNAMEČIAMS
Kadangi Mažeikių rajone gausu bedarbių, darbdaviai darbuotojus turi iš ko rinktis. Tad nepilnamečiams nedaug galimybių nurungti galinčius dirbti visą darbo dieną ir visus darbus, labiau išsilavinusius ir turinčius daugiau patirties suaugusiuosius. Tačiau tai neatbaido darbuotis norinčių moksleivių – jie darbo ieško. Tai patvirtino UAB „Ingman ledai“ generalinis direktorius, Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Radvilas:
„Labai daug skambinančių. Ir kažkaip nepatogu žmogui atsakyti, tiesiog psichologiškai sunku. Bet mes įdarbiname tik tuos, kurie sulaukę pilnametystės, nes pas mus pamaininis darbas, naktinis darbas, praktiškai visur konvejerinė gamyba. Šiais metais ypač pasijautė, kad daug mūsų pačių darbuotojų vaikų, kurie sulaukę pilnametystės, pas mus dirba. O nepilnamečiams, deja, daug apribojimų yra. Norėtųsi vaikams padėti, bet labai dideli įsipareigojimai. Tokie įstatymai, kad palankiau priimti pilnametį.“
Prezidentui pritarė ir Mažeikių verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Diliara Zarifova:
„Aš kalbėjau su „Grūste“, „Saurida“ ir „Joringe“. Visada buvo ta praktika – visi moksleivius vasaros metu darbui priima, bet pageidauja nuo aštuoniolikos metų. Jaunesnių nepriima, nes jų darbo vietai yra sudėtingesni reikalavimai.“
Be kita ko, ji patvirtino, kad norintiems padirbėti aukštesnių klasių mokinukams nors ir šiandien darbą pasiūlytų „Grūstė“ ir „Joringė“.
Anot verslininkų, sezoninį mokinių įdarbinimą galbūt paskatintų panašios lengvatos, kokios taikomos priimant į darbą patirties neturinčius žmones. Darbdaviai tuomet vienerius metus moka mažesnes socialinio draudimo įmokas.
KAIME REIKIA MOKĖTI DIRBTI
Pinigų per vasarą norintys užsidirbti moksleiviai darbo ieško ir pas ūkininkus. Tačiau šie darbo pasiūlyti visai vasarai negali. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus vadovo Andriejaus Virkučio, ūkininkai jauniems žmonėms darbo gali pasiūlyti tik momentais ir keletui dienų: truputį prie grūdų, truputį prie daržų, truputį prie šieno.
„Siūlosi ne vienas, tik kad tų darbų tiek nėra. Reikia jų ir saviškiams juk palikti. Bet priima į talkas, kai reikalingi pagalbininkai. O visi, turintys didesnius ūkius, turi nuolatinius darbininkus,“ – sakė jis.
Geriausi talkininkai yra kaimo vaikai, kurie žino, ką reikia dirbti, kaip reikia dirbti ir kiek reikia dirbti kaime. Dažnas jų ūkio darbuose gelbėja ne pirmą vasarą – jiems net siūlytis nebereikia, juos ūkininkai susiieško patys. Tačiau vasarą kaime padirbėti nori ir miesto jaunimas.
„Sulaukia ūkininkai giminaičių vaikų, kuriems atrodo, kad čia stebuklai. Bet dažnai pamato, kad nelabai kas gerai išeina. Yra buvę ir iš Vilniaus atvažiavę pasidarbuoti. Tokiam darbas kaime – atrakcija. Miesčionims viskas įdomu, keista. Bet tokius ir saugoti reikia, nes daug smalsauja, o saugotis nemoka. Tokiems jau reikia priežiūros. Priimi ir atsakai už viską. Daugiau klapato nei naudos,“ – pasakojo A. Virkutis.
Ne paslaptis, kad būna ir taip: pasidarbavę dieną kitą, jaunuoliai nusprendžia, jog smagiau atostogauti, nei sunkiai uždirbti pinigą. O didžiausias nuostolis dirbančiam kaime – darbymetis daugiausia būna tada, kai geras oras. Tad pramogoms lieka mažiau laiko. Bet darbas kaime turi ir pliusų. Kaip pajuokavo ūkininkas, „bent supratimą turi, kame ta bulvė auga“.
NEAPSIRIBOJA MAŽEIKIAIS
Kai susirasti darbą gimtajame mieste pastangos būna bevaisės, jauni žmonės ieško kitų išeičių. Štai aštuoniolikos metų Vaida treti metai, pasibaigus mokslo metams, važiuoja į pajūrį ir kurorto svečiams pardavinėja suvenyrus. Jos žodžiais tariant, besidarbuojančių, iš veidų pažįstamų mažeikiškių moksleivių čia yra ne vienas ir ne du.
„O ką darysi, kad Mažeikiuose nesame reikalingi? Pinigėlių pramogoms ir būtiniausioms reikmėms smagu užsidirbti. Ir visai tai nėra „parduotos“ vasaros. Negi geriau kiauras dienas spoksoti į televizorių ar kompiuterio ekraną? – kalbėjo mergina.
Mažeikiškiai mokinukai dėl darbo važiuoja ne tik į pajūrio kurortus, bet ir į užsienį. Ten dažniausiai juos pakviečia artimi giminaičiai arba draugai. Gabrielė, praėjusią vasarą dirbusi viename Londono prekybos centrų ir padėjusi pirkėjoms įsigyti kosmetikos, sakė:
„Darbas smagus, nesudėtingas, gal tik sunkiau ištverti ir ištisą dieną nė karto neprisėsti. Bet tobulini kalbą, bendravimo įgūdžius. Šią vasarą vėl ten dirbu. Be to, susiradau man patinkančią studijų programą ir lieku čia studijuoti. Jaučiuosi gerai, nes žinau, kad galiu pati savimi pasirūpinti.“
Gabrielė patikino, kad jos kartos žmonėms darbas užsienyje nėra svetimas dalykas, todėl jie aktyviai darbo ieško svetur ir vasaros atostogoms.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Rasa – viena iš tų, kuriai šiemet pavyko Mažeikiuose susirasti darbo.
