Daugėja tekstilės ir jai skirtų konteinerių

Ekologija ir tvarumas – vienos svarbiausių pastarojo meto temų. Žmonės skatinami mažiau vartoti, o vietoje kiekybės rinktis kokybę.
Panaudota tekstilė, užuot sudeginta, atsidūrusi sąvartynuose ar teršusi aplinką, gali būti naudojama pakartotinai arba perdirbama.
Mažeikių rajone padaugėjus tekstilei surinkti skirtų konteinerių, o kartu ir juos aptarnaujančių įmonių bei organizacijų, gyventojams kyla klausimų.
Žmonėms įdomu, kaip ši sistema veikia, į kurios organizacijos talpyklas nešti savo drabužius, avalynę, patalynę ir kitą tekstilę, kad ši būtų tinkamai sutvarkyta.

Prižiūri trys organizacijos

Praėjusią savaitę Savivaldybė pranešė, kad rajono gyventojai turės daugiau galimybių priduoti jiems nebereikalingus, tačiau dar tinkamus naudoti tekstilės ir galanterijos gaminius.

Daugiau patogumo rasis dėl to, kad Mažeikių mieste ir rajone buvusį 26 tekstilei surinkti skirtų konteinerių tinklą papildė dar 22 nauji žali konteineriai. Juos įvairiose miesto vietose, o užmiestyje šalia sodininkų bendrijų pastatė įmonė „Ecoservice projektai“.

Tai jau trečioji įmonė, mūsų rajone pastačiusi ir prižiūrinti savo tekstilės surinkimo talpas.
Primename, kad mūsų rajone „laužyti ledus“ pirmoji pradėjo nevyriausybinė organizacija „Būk su manimi“, pakvietusi žmones nereikalingą tekstilę mesti į jos konteinerius. Organizacijos atstovai kelis pilkos spalvos tekstilės konteinerius, paženklintus žaliais ir geltonais informaciniais lipdukais, Mažeikiuose pastatė 2021 m. kovą. Šiuo metu ji prižiūri 6 tokius konteinerius: keturis – Mažeikiuose, du – Viekšniuose.

Tų pačių metų gegužę prie pusiau požeminių konteinerinių aikštelių Mažeikiuose pastatyta 20 Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) prižiūrimų baltų tekstilės konteinerių.

Žmonėms kyla klausimų

Jei 2021 metais, mieste pastačius pirmų dviejų operatorių konteinerius, žmonės džiaugėsi galimybe tvarkingai atsisveikinti su jiems priklausančiais drabužiais, dabar jiems kyla įvairių klausimų.
Po Savivaldybės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta informacija apie naujus žaliuosius konteinerius gyventojai ėmė dalytis savo pamąstymais, pastebėjimais, pateikė klausimų.

„Kadangi Mažeikių mieste yra trijų skirtingų organizacijų tekstilės konteineriai, gal būtų galima sužinoti skirtumus tarp jų? Ar visiškai nėra skirtumo, į kieno konteinerį gyventojai įdės tekstilę, ir ja bus pasirūpinta vienodai?“ – klausė viena mažeikiškė.

Buvo ir besipiktinančių naujų žaliųjų konteinerių išdėstymo vietomis: „Kaži kam tokį konteinerį statyti prie mokyklos ir dar vidury tako? <…> Kokį tai sudaro miesto vaizdą? Sutinku, jie reikalingi, bet turėtų būti pastatyti tinkamoje, tam skirtoje vietoje, o ne bet kur.“

Tolimesnis tekstilės kelias

Į „Santarvės“ klausimus apie Mažeikiuose pastatytus naujus žaliuosius konteinerius ir jų aptarnavimą atsakė „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorius Konstantinas Gurinas.

Įmonės tekstilės konteineriai bus ištuštinami kas savaitę – kiekvieną penktadienį. O jei pasitaikys atvejų, kai jie bus pripildyti anksčiau, gyventojų prašoma apie tai informuoti telefonu, nurodytu ant informacinių lipdukų. Sulaukus pranešimų apie perpildytus konteinerius, tekstilė bus išvežama kiek įmanoma greičiau.

„Tai, kas surenkama „Ecoservice“ tekstilės konteineriuose, keliauja į Vilniuje įsikūrusį tekstilės rūšiavimo centrą. Jame drabužiai, avalynė ir namų tekstilė suskirstomi į beveik šimtą kategorijų: pagal medžiagiškumą, sezoniškumą, paskirtį – ir paruošiami antriniam panaudojimui. Taip pratęsiamas drabužių dėvėjimo laikas ir mažiau tekstilės gaminių virsta atliekomis. Antriniam panaudojimui nebetinkami tekstilės gaminiai perdirbami į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes“, – į „Ecoservice“ talpas sudėtos mažeikiškių tekstilės tolesnį kelią apibūdino K. Gurinas.

Pastatymui įstaigų vadovai neprieštaravo?

Įmonės atstovui perdavėme ir mažeikiškių pastebėjimus dėl, jų nuomone, netinkamose Mažeikių miesto vietose (pavyzdžiui, prie lopšelių-darželių, mokyklų) išdėstytų konteinerių. Klausėme, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo parinktos būtent tokios vietos.

K. Gurinas paaiškino, kad konteinerius „Ecoservice“ stato viešose vietose, kur palikti tekstilę gyventojams yra patogu, dažniausiai – prie prekybos centrų. Jei yra galimybių, tekstilės konteinerių nesirenkama statyti šalia kitos rūšies konteinerių, kad netyčia atliekos nebūtų sumaišytos.

Tekstilės konteinerių vietos prie mokyklų Mažeikiuose buvo suderintos su jų administracija. „Tikimės, kad konteineriai nepatogumų gyventojams nesukelia ir estetinio vaizdo negadina“, – vylėsi įmonės atstovas.
Prie to, kad vietos, kur stovi tekstilės surinkimo konteineriai, estetinis vaizdas nebūtų bjaurus, gali prisidėti ir gyventojai. Jų prašoma norimą atiduoti tekstilę dėti į plastikinius maišus, juos užrišti – taip drabužiai, patalynė, užuolaidos nebus sugadinti, maišų nepalikti šalia konteinerių, jei šie yra pilni.

„Tokiais atvejais kviestume tekstilę nuvežti iki kito artimiausio konteinerio arba palaukti, kol esamas bus aptarnautas. Šalia konteinerio palikta tekstilė daugeliu atvejų tampa nebetinkama antriniam panaudojimui“, – paaiškino K. Gurinas.

Tekstilės atliekų nemažėja

Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus specialistas Virginijus Raudonius „Santarvei“ sakė, kad iš 20-ies prieš dvejus metus mūsų rajone TRATC pastatytų ir aptarnaujamų konteinerių per mėnesį vidutiniškai surenkama 20–30 tonų drabužių, avalynės, patalynės, pagalvių, antklodžių. Per metus susidaro apie 150 tonų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaitoje – tik vienas sakinys apie tekstilės atliekų surinkimą: „Specialiuose konteineriuose pradėtos rinkti rūbų ir tekstilės atliekos, surinkta 162 t.“ Informacijos, kokia dalis tekstilės buvo prikelta antram gyvenimui, kiek buvo nebetinkama panaudoti, kiek kainuoja mažeikiškių atiduodamos tekstilės sutvarkymas, ataskaitoje nepateikiama.

Apie gyventojų atsikratomos tekstilės kiekius kalbėjęs V. Raudonius tvirtino: šių atliekų daugėja. Prie to prisideda ir mados industrija, reguliariai skelbianti, kas ateinantį sezoną bus madinga, o ko reikėtų atsisakyti. Tad žmonės nebemadingais tapusius ar nusibodusius drabužius keičia naujais…
Daugėjant tekstilės atliekų, prireikia ir daugiau jai skirtų rūšiavimo konteinerių. Dabar, kai jų tinklą mūsų mieste ir rajone sudarys beveik pusšimtis, manoma, kad tekstilės talpyklų turėtų užtekti.

Kodėl nešti į specialų konteinerį?

Paprašytas paprasčiau visuomenei paaiškinti, kodėl verta ir reikia rūšiuoti atliekas, o tarp jų – ir tekstilę, V. Raudonius pateikė pavyzdį. Įsivaizduokime, kad turime nebereikalingą ar nebenorimą dėvėti megztinį.

Šį drabužį išmetus į mišrių atliekų konteinerį kartu su buitinėmis atliekomis, jis susiteršia ir nukeliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius. Jeigu tuose įrenginiuose drabužis užkliūva už kokios ašies, tenka stabdyti visą liniją ir ją išvalyti, atlaisvinti. Be to, yra didelė tikimybė, kad įrenginį tas megztinis gali sugadinti. Jei megztinis suplyšta, sutrūkinėja, jis nukeliauja į sąvartyną.

„Ar daug Lietuvoje turime žemės, kad galėtume ją apstatyti sąvartynais?“ – klausė „Santarvės“ pašnekovas.
Kitas galimas atvejis – sėkminga drabužio kelionė mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio linija. Tokiu atveju jis, atskirtas nuo kitų atliekų, bus sudegintas. Kitaip tariant, jį sudeginus bus išgauta šilumos energija.

„O jei tas pats megztinis atnešamas į tekstilės konteinerį, kitaip tariant, jau iš karto išrūšiuojamas, galimybių daugiau. Jį galima atiduoti kitam žmogui, kuriam tokio drabužio reikia. Toliau – tą megztinį galima išardyti ir iš siūlų numegzti ką nors kitą. Kitu atveju, drabužį galima karpyti į skiautes, skirtas, pavyzdžiui, staklėms valyti“, – paaiškino V. Raudonius.

Svarbu, kad konteinerių turinys persiskirstytų

TRATC direktorius Vidimantas Domarkas sako, kad kitose Europos šalyse kilusi idėja, skatinanti žmones kuo mažiau naudoti, vartoti ir labiau dalytis daiktais, plinta ir Lietuvoje. O tekstilei surinkti skirti konteineriai – tvarumą skatinanti priemonė, galimybė kultūringai, etiškai išnešti ir palikti gerus, dar tinkamus naudoti, bet nebereikalingus ar tiesiog nebetinkančius drabužius, avalynę, patalynę.

„Tekstilės, išmetamos į mišrių atliekų konteinerius, manau, visada kažkiek bus. Bet svarbu, kad mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinys mažėtų, kad juose liktų tik tai, kaip aš sakau, kas prisiliečia prie kūno – higienos priemonės, suplyšę, supeliję, sudūliję – nebetinkami dėvėti drabužiai“, – kalbėjo V. Domarkas.

Jo skaičiavimu, iš Mažeikių rajone TRATC valdomų 20 tekstilės konteinerių per mėnesį išvežama vidutiniškai 10–15 tonų drabužių, avalynės, patalynės.

Pusė niekam nebetinka

Pasak V. Domarko, nei Lietuvoje, nei Telšių regione tekstilė nėra perdirbama.
Dalis jos „prikeliama naujam gyvenimui“ – išskalbiama, esant reikalui, susiuvama ir atiduodama Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, kuriems jos reikia. Dalis surinktos tekstilės išgabenama į trečiąsias šalis.
Į klausimą, kokios yra apytikrės konteineriuose surenkamos visos tekstilės, kuri dar tinka naudoti ir netinka, proporcijos, pašnekovas teigė, kad 30 proc. yra geros ir labai geros būklės. Tokius gaminius galima iš karto dėvėti ir naudoti. 20 proc. – vidutinės būklės. Tokią tekstilę galima šiek tiek pataisyti ir tada naudoti. Ir 50 proc. – netinkamos dar kartą naudoti. Iš šios dalies tekstilės atliekų yra paruošiamos techninės šluostės.

„Atlieka – tai daiktas, kuriuo privalai arba nori atsikratyti. Dalies žmonių supratimas yra paremtas prisiminimais, kai jie, būdami pionieriais, rinkdavo makulatūrą ir už ją gaudavo kapeikų. Dar dalis gyventojų mąsto: jei surinko vienokių ar kitokių antrinių žaliavų, tai yra geras darbas, už kurį kažkas turi sumokėti. Metas keisti požiūrį. Dabar yra taip: jei daikto žmogui nereikia, jis pats turi susimokėti, kad kažkas už jį tą daiktą sutvarkytų“, – kalbėjo TRATC direktorius.

Jis pridūrė, kad iš antrinių žaliavų tik metalo laužas vis dar yra vertinga žaliava, kurią nuvežus į supirkimo punktą gaunama pinigų.

Susimokėti už tai, kad kažkas sutvarko

Kitas pavyzdys – pakuotės. Jas į rinką paleidę gamintojai sumoka perdirbėjams, kad šie pakuotę perdirbtų. Tokia tvarka galioja, kalbant apie švaraus plastiko pakuočių, popieriaus, kuris, beje, dažniausiai būna užterštas, perdirbimą.

„Tarkime, prekybos centre pačių pigiausių marškinėlių vertė – euras ar du. Įsivaizduokime, kad į tekstilės konteinerį sukrautume šimtą ar du šimtus švarių marškinėlių. Konteineris, atvažiavimas tų marškinėlių surinkti, jų išvežimas, išrūšiavimas kainuoja pinigus. Jei sugalvosi juos parduoti, vis tiek reikia turėti vietą, patalpas, kažkiek įrangos – ir tai kainuoja. Taigi, net turint gerą prekę, jos vertė, tas vienas ar du eurai, ištirps.

Jei viskas būtų paprasta, žmonės lengvai dalytųsi daiktais. Bet juk visi skaičiuoja ir jei, tarkime, mažeikiškiui reikia nuvažiuoti kur nors į Kauną ar Vilnių pasiimti dovanojamo seno stalo, jis susimąstys, kad gal verčiau nueiti į šalia esančią parduotuvę ir nusipirkti naują.
Galvoti, kad, į tekstilės konteinerį išmetus gerą drabužį, kažkas iš jo biznį pasidarys, nėra teisinga. Duok, Dieve, bet nemanau…“ – apibendrino V. Domarkas.

Bumas – ties sezonų kaita

„Būk su manimi“ – nedidelė nevyriausybinė organizacija, kurios viena iš veiklų irgi susijusi su tekstilės surinkimu, sutvarkymu, sugrąžinimu antriniam panaudojimui.
Jos vadovės Jolitos Butkienės teigimu, iš 6 organizacijai priklausančių konteinerių tekstilė, indai, žaislai surenkami kas antrą dieną.

„Kas antrą dieną surenkame apie tūkstantį kilogramų tekstilės – iš konteinerių ir iš to, ką žmonės suneša į „Pasidalink“ patalpas Stoties gatvėje. Kad geriau įsivaizduotumėte kiekius, pasakysiu: trijų konteinerių turiniu užpildome devynių sėdimų vietų autobusiuką“, – pasakojo „Santarvės“ pašnekovė.
Būna laikotarpių, dienų, kai važiavimų padaugėja. Žmonės savo spintose ir drabužinėse „revizijas“ aktyviai atlieka keičiantis metų laikams ir tai, ko nebereikia, kas nebetinka arba tiesiog nusibodo, neša į tekstilės konteinerius.

Iš jų surinkta tekstilė vežama į „Būk su manimi“ patalpas buvusioje mokykloje Ruzguose. Ten savanorių išrūšiuojama. Tarpininkaujant socialiniams darbuotojams, dalis tekstilės, indų atiduodama sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Organizacija padeda ir nuo gaisrų nukentėjusiems Mažeikių rajono gyventojams, surenka naujai pradžiai reikalingų daiktų paketus.
„Jei kam nors ko nors reikia, galima atvykti į „Pasidalink“ patalpas Mažeikiuose“, – sakė J. Butkienė.