Dautarų dvare vykusios keramikos kūrybinių darbų akimirkos ir dalis darbų sugulė į metų kalendorių.
Dautarų dvare išleistas kalendorius, kurio fotografijose užfiksuotos dvaro amatų centre praėjusią vasarą vykusių mokymų „Prakalbintas molis“ darbo akimirkos ir vaikų darbai.
Kalendoriuje taip pat pateiktos mokymų dalyvių mintys apie jų darbus ir keramiką.
Mokėsi ir kūrė
Dautarų kaimo bendruomenė, bendradarbiaudama su Pikelių pagrindine mokykla bei Dautarų dvaro amatų centru, praėjusių metų rugpjūtį į keramikos mokymus buvo pakvietusi šešiolika vaikų iš Mažeikių, Palangos, Pikelių, Sedos ir Vilniaus.
Mokymų dalyviai buvo supažindinti su keramikos paslaptimis, unikaliu raugo keramikos procesu, patys mokėsi lipdybos ir kūrė savo darbus. Molininkystės amato vaikus mokė Viekšnių meno mokyklos mokytojas Vitalijus Baltutis, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoja Laima Mikalauskienė ir Pikelių pagrindinės mokyklos mokytoja Valerija Mažonienė.
Vaikai, kurių jauniausiam buvo devyneri, o vyriausiam 18 metų, kūrė pasiūlytomis temomis „Indas“ ir „Mano dievybė“. Kūrybos procesą fotoaparatu fiksavo mokymų vadovas Dalius Egidijus Stancikas – jis ir yra kalendoriaus nuotraukų autorius.
Su moliu susidraugavo
Mokymams baigiantis, jų dalyviai nekantriai laukė darbo rezultatų – dirbiniai, juos išdžiovinus, buvo kaitinami specialioje krosnyje – iki 670 laipsnių.
Vaikai stebėjo, kaip iš degimo krosnies ištrauktus darbus V. Baltutis murkdė į raugą, o po to – į šaltą vandenį. Po to gaminys paliekamas atvėsti.
Su vaikais beveik visą laiką praėjusių mokymų metu buvęs projekto rėmėjas Antanas Juknevičius pasakojo, jog keletas vaikų buvo iš asocialių šeimų, su kuriais, atrodė, bus sunku dirbti.
„Jie iš pradžių nuolat keikėsi, vis eidavo parūkyti, bet kai prasidėjo darbas su moliu, vaikiukai pasikeitė: molis ir kūryba iš jų padarė kitus žmones. Tuo labai džiaugėmės“, – prisiminimais iš praėjusių metų mokymų tebegyvena A. Juknevičius.
Po nuotraukomis – komentarai
Dekoratyviniai puodeliai, vazos, dubenėliai, ugnies, gyvūnų dievas, gyvačių valdovė, Vienaragis, Milda, Austėja, Perkūnas, Arėjas ir kitokios vaikų įsivaizduojamos dievybės gulė prieš susižavėjusius žiūrovus, o darbų autoriai išmoningai komentavo savo darbus. Šie komentarai išspausdinti kalendoriuje – jie papildo nuotraukas, kuriose įamžinti ir vaikai, ir jų darbeliai.
Keturiolikmetis Aivaras iš Mažeikių teigia: „Nulipdžiau pusryčių rinkinį ir pavadinau „Sau pačiam“.
„Molis – nenuspėjamas, tikiesi vieno – gauni kitą“, – pastebėjo šešiolikmetė pikeliškė Kamilė.
Gegužės mėnesio puslapį papuošė į kūrybinį procesą įsijautusios Saulės iš Pikelių nuotrauka.
Septyniolikmetis Domantas iš Sedos pateikė tokią išvadą: „Nustebau, kad moliu galiu išgauti nuotaiką – nulipdžiau Perkūną“.
„Mano lipdinys pradžioj nepatiko, bet kai iškepė ir panardino į raugą, jį pamilau“, – rašo 15-kos metų pikeliškė Evika.
„Lipdžiau patį gražiausią puoduką ir Angelą sargą“, – teigė trylikametis Rytis iš Palangos.
Septyniolikmetis Petras iš Dautarų: „Molis leidžia atskleisti ir išreikšti save – lipdžiau Atėnų karo dievą Arėją“.
Keramiko tebeieško
Mokymų dalyviai praėjusią vasarą dirbo su iš Vokietijos parvežtu įvairių spalvų šamotiniu moliu, bet mokymų „Prakalbintas molis“ autorė – Dautarų dvaro rūmų šeimininkė Gražina Juknevičienė teigė, kad Dautarų apylinkėse yra kokybiško vietinio molio. Jį pradedantieji keramikai išbandys šią vasarą – planuojama rengti net dvejus mokymus, nes šio amato nori pramokti ir suaugusieji.
„Įsivaizdavau, kad šiuose kraštuose yra gausybė keramikų ir kad čia nebus jokios problemos įdarbinti žmones, apgyvendinti juos, sukurti gamybinę bazę, pritraukti jaunimo. Dėl to mes atstatėme kumetyną, įrengėme gyvenamuosius butus. Turiu pasakyti, kad keramikų nerandame“, – praėjusią vasarą „Santarvei“ kalbėjo G. Juknevičienė.
Padėtis nepasikeitė: Dautarų dvaro savininkai tebeieško keramiko, galinčio gyventi ir dirbti jų dvare, – tam sudarytos visos sąlygos.
