Pikeliškiai Algirdas ir Juzefa Norkai savo kieme jaučiasi nesaugūs. Jų gyvybei grėsmę kelia… kaimynų bitės. Bitininkas Virgilijus Riabovas mosikuoja jam palankiais dokumentais ir nusileisti neketina. Šioje situacijoje ne ką galėjo padėti ir policijos pareigūnai.
KAIMYNUS SUPYKDĖ
BITĖS
Nuo pernai pavasario Pikeliuose įsikūrę Norkai apgailestavo, kad dėl aštrėjančio konflikto su kaimynais teko kreiptis į policiją.
„Gal kas ir stebisi tuo. Tačiau tenka kažko griebtis – gyvybei iškilo grėsmė, o geruoju susitarti nepavyksta“, – aiškino Juzefa.
Norkai, tik įsikūrę bityno kaimynystėje, sužinojo esą jautrūs šių vabzdžių įgėlimui. Pagalbos tekę kreiptis ir į vietos medicinos slaugytoją. Ši patarusi visada su savimi nešiotis vaistų. O visai neseniai bičių sugeltai Juzefai tekę kviesti greitąją.
„Ar čia gyvenimas? Jeigu savo kieme negali jaustis saugus. Vyras dirba, gali atsitikti taip, kad nė medikų nebus kam iškviesti“, – teigė moteris.
Norkai patikino, kad iš pradžių bandė tartis su kaimynais gražiuoju. Tačiau šiems nepatikę jų priekaištai, prašymai.
„Riabovai mums atkirto: žinojot, ką perkat. Ir jūs to klausiate? Gal ir nebūtume pirkę, tačiau anksčiau nebuvome jautrūs bičių įgėlimui. Gal čia kokios negeros bitės auginamos?“– svarstė pašnekovai.
TIKINO REIKALAVIMAMS
NENUSIŽENGIĄS
V. Riabovas laiko 240 bičių šeimų ir yra vienas stambiausių rajono bitininkų. Daugelis avilių išvežti į laukus, prie namų likę 56. Virgilijus šį verslą perėmė iš savo tėvo. Vyras patikino, kad iki šiol jokių konfliktų nė su vienu pikeliškiu nebuvę. Esą naujieji kaimynai išpūtė problemą, nes siekia, jog sodyboje iš viso nebeliktų bičių.
„Tai yra mano verslas. Jeigu sodyboje galima auginti gyvulius, kodėl turėčiau atsisakyti bičių? Tuo labiau kad pagal įstatymą, viename are leidžiama laikyti vieną bičių šeimą, aš šių normų nepažeidžiu“, – „Santarvei“ sakė pašnekovas.
V. Riabovas rodė dokumentus, reglamentuojančius reikalavimus bitynams. Tikino jiems nenusižengiąs.
„Kiekvieną kartą vėliavos nekelsiu“, – atšovė bitininkas, paklausus, kodėl apie medkopį ar kitus darbus, kai reikia atidaryti avilius, nepraneša kaimynams.
Ar tik nebus bitininkas iki galo neperskaitęs Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, kuriose nurodoma, kad prieš atliekant darbus, susijusius su avilių atidarymu, turi būti įspėjami žmonės, galintys nukentėti dėl bičių susierzinimo.
NEPATENKINTI
KOMISIJOS IŠVADOMIS
Praėjusią savaitę pas V. Riabovą apsilankiusi komisija nurodė bitininkui rasti tinkamesnę vietą 16-ai bičių šeimų, laikomų kiek per atviroje vietoje, taip pat persukti vieną avilį, kad laka būtų ne į kaimyno sodybos pusę.
Iš esmės komisijos aktas buvo palankus bitininkui, nes rimtesnių pažeidimų nenustatyta.
Komisija buvo sudaryta po kaimynų kreipimosi į Židikų seniūniją bei apylinkės įgaliotinį.
A. ir J. Norkai nepatenkinti komisijos darbu, laiko ją šališka. Ir neatsitiktinai. V. Riabovo bityną tikrino trys bitininkai: Mažeikių draugijos pirmininkė Birutė Budreckienė, jos pavaduotojas Algimantas Vaitkevičius ir… pats V. Riabovas.
„Kodėl į apžiūrą nebuvome pakviesti mes? Toks tikrinimas – vienašališkas“, – piktinosi kaimynai.
B. Budreckienė paaiškino, kad komisija atsiradusi apylinkės įgaliotinio iniciatyva. Skundą tirti vykęs pareigūnas paprašęs prisijungti bitininkų draugijos atstovus.
Trūkumams pašalinti skiriama dešimt dienų. Po to komisija vėl važiuos pas Riabovą. Draugijos pirmininkė pažadėjo tą kartą apžiūrint bityną pasikviesti ir nepatenkintus kaimynus.
B. Budreckienė patikino, kad V. Riabovas iš tikrųjų žino bitynams keliamus reikalavimus ir stengiasi jų laikytis.
KRITIKAVO TEISĖS AKTUS
A. ir J. Norkai taip pat gerai išstudijavę su bitininkyste susijusius dokumentus. Jie jaučiasi atsidūrę netobulų teisės aktų pinklėse. Esą Bitininkystės įstatymas bei Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės palankios bitininkams, o neatsižvelgiama į kaimynystėje gyvenančių žmonių interesus.
Pašnekovai kurioziniais pavadina dokumentus, pagal kuriuos sodininkų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, iki bičių avilių turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų, nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 metrų, atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 metrai. Tuo tarpu vežiojamieji bitynai nuo kaimyninių pastatų gali būti ne arčiau kaip 50 metrų.
„Ar vaikai tokius teisės aktus kuria? Tokių nesąmonių prirašyta“, – piktinosi pašnekovai.
Nuo bičių kenčiantys pikeliškiai mano, kad bitininkystė yra žemės ūkio šaka ir gyvenvietėse bitininkauti ne vieta.
ATSIŽVELGTA
Į VISŲ SIŪLYMUS
Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Algirdas Skirkevičius pripažįsta, kad yra trūkumų kai kuriuose teisės aktuose, šie dokumentai gana nauji. Prieš porą metų bitininkystėje buvo palaida bala, nes nebuvo jokių teisės aktų. Dabar jau galioja Bitininkystės įstatymas, yra nustatyti reikalavimai bitynams.
Nors įstatymą priėmė Seimas, o kitus dokumentus išleido kitos institucijos, buvo atsižvelgta ir į Bitininkų sąjungos siūlymus.
„Vyko ilgos diskusijos, svarstymai. Kas suinteresuotas, tas teisus. Buvo rastas kompromisinis variantas“, – „Santarvei“ paaiškino pašnekovas.
A. Skirkevičius nesutinka, kad bitynams gyvenvietėse ar mieste ne vieta.
„Ne drausti reikia, o įpareigoti žmones tvarkingai prižiūrėti bites. Siekdami apsaugoti kaimynus, bitininkai turėtų įsirengti aukštą tvorą arba sklypą apsodinti aukšta gyvatvore. Tuomet bitės skrydžiui pakiltų aukščiau. Apsaugo ir aukšti medžiai“, – pastebėjo pašnekovas.
PAREIGŪNAMS –
PIRMAS ATVEJIS
A. Skirkevičius stebėjosi Pikeliuose kilusiu konfliktu – toks, ko gero, esąs vienintelis šalyje. Anot pašnekovo, geriausias vaistas nuo tokių konfliktų galėtų būti geranoriškas kaimynų susitarimas. Bitininkas turėtų vadovautis ne tik įstatymu, bet ir žmogiškumu.
Laikinasis prevencinio poskyrio viršininkas Arūnas Bubliauskas neprisiminė atvejo, kad per jo penkiolikos metų praktiką pareigūnai būtų kviečiami dėl bičių. Jis informavo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas bičių augintojus įpareigoja bitynuose laikytis jiems keliamų reikalavimų. Už pažeidimus gali būti surašytas protokolas, skiriamos baudos.
Jeigu bitininkas pažeidžia kaimyno teises, civiline tvarka galima kreiptis į teismą.
Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2006 metais Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles papildė reikalavimais bitynams. Savivaldybė ir turėtų kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių.
Savivaldybės mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais Jonas Siminkevičius prisiminė, kaip bene prieš pusantrų metų su komisija teko aiškintis skundą iš vienos sodo bendrijos. Buvo nustatyta, kad bičių aviliai laikomi per arti kaimynų. Konfliktas išspręstas taikiai.
TIKSLIOS
INFORMACIJOS NĖRA
Nors bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti bityno pasą, kiek rajone yra bitininkų, bitynų ir bičių šeimų, tikslios informacijos nėra.
Pasus išduodančios Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra pastebėjo, kad šio dokumento kreipiasi tik tvarkingi bitininkai arba norintys parduoti medų. Iš viso registruoti 48 bitynai, turintys beveik pusantro tūkstančio bičių šeimų.
Mažeikių bitininkų draugija informaciją turi tik apie šios draugijos narius. Bitininkų draugijai priklauso 130 bitininkų, laikančių beveik 3 tūkstančius bičių šeimų. Draugijos pirmininkės B. Budreckienės manymu, norint žinoti tikrąją padėtį, šiuos skaičius reikėtų padvigubinti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Niekas iš institucijų negali atsakyti, kiek ir kokio dydžio bitynų Mažeikių rajone yra.
Dėl bičių susipykę kaimynai pagalbos kreipėsi į policiją
