Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai, neaudituotais duomenimis, 2015 m. uždirbo 215,3 mln. eurų grynojo pelno, t.y. vos 1,9 mln. eurų (0,9 proc.) daugiau nei 2014 m.
Pasak Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tam įtakos turėjo žemos palūkanų normos ir euro įvedimo išlaidos.
Pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai seko
Nors Lietuvos bankų sistema pernai ir buvo pelninga, vis dėlto pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai seko: grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 9,9 mln. eurų (2,6 proc.), o grynosios paslaugų bei komisinių pajamos – 19,8 mln. eurų, (10,2 proc.).
Pasak V. Vasiliausko, tik dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (sumažėjo 40,9 mln. eurų, arba 12,2 proc.) padėjo bankams palaikyti panašų lygį į ankstesnių metų pelno.
„Bankai veikia sudėtingomis aplinkybėmis, nes palūkanų aplinka pasiekė žemumas. Tai – didžiausias iššūkis bankams, į kurį turėtų reaguoti jų veiklos modeliai (…) Išgyvenama karpant išlaidas“, – antradienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams
Anot LB vadovo, pernai fiksuotas didžiausias skolinimo prieaugis per pastaruosius septynerius metus – Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis išaugo 3,9 proc. ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų.
„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
V. Vasiliausko teigimu, kredito rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, o tendencijos – pozityvios.
„Įsiskolinimo prasme tiek privatus, tiek valstybinis sektorius dar turi kur plėstis. Esame patenkinti tuo, kas vyksta šiuo metu, kainų augimas yra sveikas“, – sakė V. Vasiliauskas.
Skolinimo atsigavimą, pasak jo, lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.
Bankų klientų laukia dvi naujovės
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje LB banko valdybos pirmininkas taip pat paminėjo, kad šiemet bankų klientų laukia dvi naujovės, susijusios su mokėjimų įkainiais ir būsto finansavimu. Pasak V. Vasiliausko, viena reikšmingiausių – įgyvendinant Pagrindinės sąskaitos direktyvą, numatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas.
Lietuvos bankas jau sudarė būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį, o bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti ribos, kurią nustatys Lietuvos bankas.
Anot V. Vasiliausko, šiuo metu siūlomos 1,5 euro lubos. Numatoma, kad krepšelis apims 10 e. pervedimų, neribotus lėšų įskaitymus į sąskaitą, išgryninimą iki 550 eurų, neribotą grynųjų įnešimą, taip pat banko kortelės išdavimą, jos tvarkymą, el. bankininkystės prisijungimo priemonės išdavimą.
„2015-ųjų pabaigoje atliktas tyrimas dėl bankų sąskaitų prieinamumo parodė, kad lietuvių, neturinčių sąskaitų banke skaičius išaugo nuo 6,5 proc. 2013 m. iki 20 proc. 2015 m.. Manau, kad tai yra dar vienas įrodymas, kad su pagrindinės sąskaitos idėja reikia eiti į priekį – kainos prasme galėtume pasiekti proveržį, kuris paskatintų klientus naudotis elektroninėmis paslaugomis, o iš to išloštų visi – tiek visuomenė, tiek ir tie patys bankai“, –sakė V. Vasiliauskas.
Bus stiprinama būsto paskolų vartotojų apsauga
Šiemet taip pat ketinama sustiprinti būsto paskolų vartotojų apsaugą.
Įgyvendinus Būsto paskolų direktyvos reikalavimus, siūloma įpareigoti bankus pateikti paskolų gavėjams lengvai palyginamą informaciją pagal vienodą bei aiškią formą, uždrausti iš vartotojų reikalauti įsigyti su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti paskolą pirma laiko.
Bankai taip pat negalės perkelti nekilnojamojo turto kainų rizikos ant vartotojų pečių – jiems bus draudžiama iš vartotojų reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės.
