Atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai dirba gerokai daugiau valandų nei numatyta Darbo kodekse.
Dažnas ir neraginamas dirba uoliau, o bijodamas prarasti turimą darbo vietą nenori eiti pailsėti.
Psichologai sako, kad pervargimas ir didžiulė konkurencija kenkia darbo našumui. Įmonių vadovai tvirtina netrukdantys savo darbuotojams atostogauti – tas poilsis atsiperka.
DIRBA DAUGIAU
NEI NUMATYTA
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atlikti tyrimai rodo, kad dvylikoje Europos Sąjungos šalių gyventojai vidutiniškai dirba dviem su puse savaitės ilgiau nei kitose.
Mažiausiai iš visų Europos gyventojų atostogauja estai – iš viso 26 dienas per metus. Po jų yra latviai (27 dienos), vengrai (28 dienos) ir airiai (29 dienos).
Pagal komisijos ataskaitą, Europos lyderė, suteikianti savo gyventojams didžiausią laisvadienių skaičių, yra Švedija. Šios šalies piliečiai atostogauja 42 dienas per metus.
Vidutinė darbo savaitės trukmė taip pat įvairi. Pavyzdžiui, Latvijoje žmonės dirba 42,1 valandos, Lietuvoje – apie 40 valandų, o Prancūzijoje – 37,6 valandos. Vidutinis ES rodiklis – 39,9 valandos.
Panašus tyrimas buvo atliktas Lietuvoje. Jos rezultatai rodo, kad 58 procentai lietuvių dirba daugiau nei nustatytą maksimalią darbo savaitės trukmę, t. y. 40 valandų per savaitę.
ILGIAUSIOS ATOSTOGOS –
PATIRIANTIEMS STRESĄ
Darbo kodeksas numato, kad kiekvienam darbuotojui suteikiamos 28 dienos kasmetinių mokamų atostogų. Tačiau kai kurioms darbuotojų grupėms galima tikėtis ilgesnio poilsio. Pirmiausia papildomos atostogų dienos skiriamos asmenims, kurie yra jaunesni nei 18 metų, vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems asmenims. Tokie darbuotojai turi teisę į ilgesnes – 35 dienų – atostogas.
Ilgiausių atostogų gali tikėtis darbuotojai, įtraukti į Vyriausybės sudarytą sąrašą. Tai darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat tie, kurių darbo sąlygos yra specifinės. Pavyzdžiui, mokytojams įstatymai garantuoja 56 atostogų dienas, sveikatos priežiūros specialistams – 35.
BEVEIK ŠIMTAS
VALANDŲ PER SAVAITĘ
Ilgesnės minėtų specialybių atstovų atostogos susijusios su būtinybe atstatyti darbingumą – kuo emociškai sunkesnis darbas, tuo daugiau reikia laiko, kad nuo jo pailsėtum.
Anot Mažeikių rajono Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Judytos Čejauskienės, atostogos tiesiog būtinos įtemptą, emocinį darbą dirbantiems žmonėms.
„Anksčiau buvo kas devintas, dabar – kas šeštas psichiatrinės poliklinikos pcientas – mokytojas. Didžiulė įtampa, netikrumas dėl ateities, velniškai ilgos darbo dienos…“ – „Santarvei“ vardijo pedagogė ir pridūrė ne kartą pati jautusi darbuotojų, kuriems priklauso trumpesnė kasmetinės atostogos, pavydą. Be reikalo – yra atlikti tyrimai, skelbiantys, kad švietimo atstovai dirba 96 valandas per savaitę.
NEINI ATOSTOGŲ –
PATS KALTAS
J. Čejauskienės teigimu, žmonės patys kalti, kad net dvejus ar trejus metus nėra atostogavę.
„Pagal Darbo kodeksą priklauso atostogos, ir darbuotojas privalo jų reikalauti. Yra kažkokie Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijai, kiek žmogus gali pavilkti, kad negriūtų aukštielninkas. Juk žmogus – ne mašina, ne robotas. Yra buvęs toks įvykis, kai vienos mokyklos pavaduotoja ugdymui darbo vietoje prarado sąmonę ir beveik metus išbuvo komos būklės. Toks buvo krūvis, tokia įtampa, kad organizmas nesusitvarkė su įtampa“, – prisiminė profesinių sąjungų pirmininkė.
Medikai perspėja, kad atsidūrus ties pervargimo riba atostogos yra privalomos.
„Kodėl per savaitę yra dvi laisvos dienos? Dėl to, kad žmogaus tiek fiziniai, tiek psichologiniai rezervai penktadienį jau būna išsemti. Reikia poilsio. Lygiai taip pat per metus reikia ilgiau pailsėti“, – „Santarvei“ sakė Senamiesčio PSPC šeimos gydytoja Dalia Jurgaitienė.
Specialistai pataria, kad visų geriausia būtų pakeisti aplinką, nors kelioms dienoms nuvažiuoti prie jūros, aplankyti giminaičius, jei yra galimybių – išvykti į kelionę po užsienį.
PAILSĖJĘ
DIRBA EFEKTYVIAU
„Santarvės“ kalbinti darbdaviai taip pat tvirtina, kad poilsis žmonėms būtinas.
„Atostogos darbuotojams priklauso pagal įstatymą, tai visus ir išleidžiame. Esame statybinė organizacija, todėl kartais tas atostogas sunku planuoti, išleidžiame žmones pagal galimybę, koks yra gamybinis apkrovimas“, – patikino UAB „Rudesta“ generalinis direktorius Rokas Radžiūnas.
Įmonės vadovas įsitikinęs, kad šiuo metu, kai darbų apimtys mažėja visose srityse, įmonės kaip tik stengiasi darbuotojus išleisti atostogų. Kaupti didelį atostogų rezervą esą nenaudinga įmonės finansinei būklei.
Įmonių atstovai sako pastebėję, kad žmonių, grįžusių po atostogų, darbo našumas kur kas didesnis nei prieš išeinant poilsio.
„Yra net statistiniai duomenys, kad po atostogų darbingumas padidėja 30 procentų. Vien kokia žmogaus nuotaika pakili. Pirmomis dienomis gal jis į darbą taip nekimba, bet po to dirba efektyviai“, – pabrėžė UAB „Saurida“ personalo direktorė Danguolė Steponaitienė.
NAŠUMĄ SKATINA
KONKURENCIJA
Tuo tarpu atlikti tyrimai skelbia, kad lietuvių darbo našumas – pats žemiausias Baltijos šalyse. R. Radžiūnas įsitikinęs, kad darbo našumui įtakos turi ne tik poilsio stoka. Sunkmečiu darbo našumą esą geriausiai skatina konkurencija darbo rinkoje.
„Nelaikome tinginių ir tų, kurie nedirba. Nežiūrime, kiek žmonės praleidžia valandų prie interneto, kiek praleidžia sėdėdami darbo vietoje, mums svarbu yra rezultatas. Žmonės protingi. Visi dirba tiek, kiek gali, ir tiek, kiek reikia“, – komentavo įmonės vadovas.
Kad žmonės pradeda labiau vertinti savo darbo vietą ir kad darbe nešvaisto laiko veltui, patikino ir D. Steponaitienė.
„Žmonės vis daugiau deda pastangų, kad išliktų, kad būtų vertinami. Ypač aktyvūs yra jauni, ką tik studijas baigę žmonės. Jiems nekyla klausimų, ar reikės dirbti aštuonias valandas“, – akcentavo personalo direktorė.
KLIŪTIS DARBO NAŠUMUI
– ĮTAMPA IR STRESAS
Psichologai sako, kad žmonės dėl didžiulės konkurencijos darbe ne tik neina atostogauti, bet patiria įtampą bei stresą.
„Dėl to dirbama neefektyviai. Kliūtis darbo našumui pakelti yra pašliję kolektyvo santykiai, konkurencija, pervargimas. Darbdaviai turėtų suprasti, kad įtampos kėlimas nėra gerai“, – perspėjo socialinių mokslų daktarė, psichologinių knygų autorė Laima Bulotaitė.
Psichologė „Santarvę patikino, kad didžiosios šalies įmonės jau seniai samdo psichologus, kurie aiškinasi, kodėl mažėja darbo našumas ir kas galėtų jį pakelti.
„Būtina aiškintis bendrą kolektyvo psichologinį klimatą. Įsitikinti, ar žmonės iš tikrųjų mato tikslą ir savo darbo prasmę. Neretai pasitaiko atvejų, kai nenorima produktyviai dirbti. Darbuotojų visai nedomina bendras sukuriamas produktas“, – dėstė L. Bulotaitė.
ATOSTOGŲ GALIMA
IR ATSISAKYTI
Kad darbuotojai pailsėtų, atsipalaiduotų nuo emocinės ar fizinės įtampos, Darbo kodekse numatyta, jog kasmetinės atostogos yra privalomos, tačiau darbuotojas jų gali ir atsisakyti.
„Kai mes nustatome tokią situaciją ir darbuotojas pats neneigia šio fakto, jokių sankcijų netaikome“, – patikino Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Liekis ir pabrėžė, kad piniginė kompensacija tokiu atveju, kai atsisakoma atostogų, yra negalima. Išskyrus vienintelį atvejį, kada yra nutraukiama darbo sutartis.
Specialistas paaiškino, kad darbuotojas gali pasirinkti, kiek dienų jam atostogauti, tačiau viena atostogų sudėtinė dalis negali būti trumpesnė nei keturiolika kalendorinių dienų.
„Tam, kad žmogus turėtų galimybę bent minimaliai pailsėti. Pavyzdžiui, Japonijoje atostogos ir trunka dvi savaites – to visiškai pakanka žmogaus darbingumui atstatyti“, – pridūrė pašnekovas.
Inspektorius patikino, kad skundų, susijusių su kasmetinių atostogų skyrimu ar jų apmokėjimu, sulaukiama nedaug. Kur kas dažnesni klausimai, susiję su laiku neišmokomu atlyginimu.
