Direktorius be kabineto

Uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įregistruota praėjusių metų gruodžio 30 dieną, veiklą pradėjo šių metų kovo 2-ąją.
Kol kas didingai skambančios įstaigos darbuotojų sąrašas labai trumpas – direktorius ir ketvirtis buhalterės etato.
Nuo pat pirmosios dienos įstaigai vadovaujantis Vidimantas Domarkas dar neturi savo darbo kabineto (laikinai glaudžiasi Plungės savivaldybės patalpose). Apskritai ir regioninio sąvartyno dar nėra – jei viskas klostysis pagal planą, realiai veikti jis turėtų nuo 2007 metų.Plungiškiams V. Domarko pristatyti nereikia, o kitiems galima trumpai apibūdinti jo gyvenimiškus „universitetus“. Baigęs Plungės 3-iąją vi-durinę mokyklą, baigė ir Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Po to pusę metų mokytojavo Mažeikių 7-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo Plungės aplinkos apsaugos agentūroje.
Dar vėliau – privatus verslas. Paskui – nemažai politinio pasitikėjimo postų: Plungės savivaldybės administratorius, Telšių apskrities sekretorius, dar vėliau – Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Vienu metu buvo Telšių „Masčio“ bendrovės bankroto administratorius…
Pats V. Domarkas savo darbinės karjeros vingius vertina teigiamai – nė iš vieno posto nebuvo atleistas. Sakė, kad naujas pareigas priimdavo kaip dar vieną laiptelį, vedantį aukštyn…
O nuo kiekvieno to laiptelio, kaip pats sakė, plėtėsi jo akiratis ir supratimas, vėrėsi nauji horizontai…
„Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ steigimas buvo neišvengiamas – mat, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, didėja aplinkosaugos reikalavimai. Mažieji sąvartynai per ateinančius metus bus uždaromi, o dešimtyje apskričių ims veikti regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Numatyta „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ rengti Plungės savivaldybėje, Jėrubaičių kaime. Žinoma, tam turi pritarti viso keturios Telšių apskrities savivaldybės (Telšių, Mažeikių, Plungės ir Rietavo).
Kodėl regioniniam sąvartynui pasirinkta Jėrubaičių kaimo pamiškė? Neatsitiktinai. Pagal studiją, kurią parengė tarptautinė konsultacinė firma „JACOBS GIBB“, ši vieta puikiai tinka, mat čia jau veikia Plungės savivaldybės atliekų sąvartynas, statytas už savivaldybės ir PHARE fondo lėšas. Be to, čia yra galimybė (šalia – valstybinė žemė) sąvartyno ribas pratęsti iki 20 hektarų.
Plungiškiai ir rietaviškiai jau pritarė regioninio sąvartyno idėjai. Atliekos iš Rietavo savivaldybės nuo šios vasaros jau vežamos į Plungės sąvartyną, mat dėl prastos būklės Rietavo savivaldybėje buvo uždarytas paskutinis Kalakutiškės sąvartynas.
V.Domarko duomenimis, Mažeikių savivaldybėje dar veikia 22, o Tel-šių savivaldybėje – 18 smulkių sąvartynų. Reikia susitaikyti su mintimi, kad pamažu jie vis tiek bus uždaromi, o sąvartynų plotai rekultivuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų.
Pagal naują regioninių sąvartynų modelį savivaldybėse liktų tik atliekų priėmimo aikštelės ir atliekų perkrovimo stotys bei žalienų kompostavimo aikštelės, nes žolių ir medžių šakų net neverta vežti į regioninį sąvartyną.
„Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius sakė, jog rugsėjo 23 dieną numatė pasirašyti sutartį su projektuotojais iš Danijos. Kitų metų vasarą rengiamasi skelbti konkursą projektuotojų numatytiems darbams atlikti.
Pagal šiuolaikines technologijas statybos užtruks porą vasarų. Per tą laiką, pasak V.Domarko, keturiose savivaldybėse reikės priimti vieningą atliekų tarifą, o svarbiausiai – tarp keturių savivaldybių akcininkių išsidalyti numatomos statyboms iš valstybės skolintis sumos dydį.

Audra ZDRAMIENĖ
Sauliaus NARKAUS nuotr.