Dūdų šventė miestui naudinga visokeriopai

Šisbeitauskas

Nežinau, kaip jums, bet man ką tik praūžusi „Žemaičių dūdų šventė 2017“ patiko: vėl atgijo miestas, ypač daug žmonių sulaukė savaitgaliais snaudžiantis mūsų senamiestis. Spalvingi dūdorių orkestrai, grakščios juos lydinčios šokėjos, puiki muzika, taip pat nusiteikę, besišypsantys mažeikiškiai… Oi, daug tų gražių įspūdžių, šauniai padirbėjo šventės organizatoriai, kurių mes nematome, nes jie dirba užkulisiuose ir vargu, ar kas susimąsto, kas už to viso grožio slepiasi… Tad toms vargo bitėms reikia sakyti labai „AČIŪ“ – tai, kas buvo numatyta, mano galva, pavyko.
Tokia šventė, atsiprašau jos organizatorių, nes dėl tokių mano minčių jie gali mane užmėtyti akmenimis, galėtų vykti kiekvieną mėnesį. Kodėl aš taip galvoju? Ogi todėl, kad prieš šventę pasipuošė, pasitempė visas miestas – nupjauta žolė, nuravėti ir sutvarkyti gėlynai, perdažytas gatvių ženklinimas, iš gatvių surinktos dulkės, o šaligatviai parko prieigose buvo net nušluoti – mes viską stebėjome ir matėme.
Nieko mažeikiškiams ir miesto svečiams netrūko ir pačios šventės metu – čia buvo pramogų vaikams ir suaugusiems, įvairiausių skanėstų, valgių, o norintieji galėjo atsigaivinti ir alumi – ir niekas čia nešlitiniavo, negulėjo parke po krūmais – viskas buvo savo ribose. Todėl man ir nesuprantami tie valdžios draudimai ir siūlymai geriančiuosius alų uždaryti į gardus. Jei jiems sunku matyti alų geriantį žmogų, tegu patys užsidaro į juos.
Dabar valdantieji vėl prisikabino prie rūkančiųjų – esą reikia drausti rūkyti balkonuose, netoli vaikų susibūrimo vietų, net per langus. Sutinku – jei tai trukdo kaimynams, praeiviams – pūsti dūmų nerūkantiesiems į akis nereikėtų. Nuo rūkalių neturėtų kentėti ir laiptinių kaimynai – kodėl mes turime uostyti svetimus dūmus? Jei žmonės lenda rūkyti į laiptines, matyt, supranta, kad namuose tai yra kažkam kenksminga. Taip išeitų, kad kaimynams – ne?
Kita vertus, jei jau aš negaliu parūkyti savo bute ar balkone – tai jau kažkas nenormalaus, nes tai yra mano teritorija, tad savo namuose kaip noriu, taip elgiuosi – jei kaimynams nepatinka, galima užsidaryti ir duris, ir langus. Juolab kad dabar jie tokie sandarūs.
Man nesuprantama ir situacija mūsų mieste – prieš keletą metų nustatytos kelios nerūkymo zonos. Bet kas to paiso? Dūdų šventės metu net aikštėje rūkė, kas norėjo. Rūkoma ir Juodpelkių tvenkinių zonoje, ir Melioratorių parkelyje, ir Sodų trikampyje – kažin, ar miesto viešosios tvarkos sergėtojai susidomėjo ir nubaudė bent vieną nelegalioje vietoje dūmą traukiantį rūkalių? Teks pasidomėti.
Beje, šį sezoną mažeikiškius gana anksti pradėjo džiuginti fontanai – veikia visi penki, bet problema tik viena – jie dirba pagal tam tikrus grafikus, yra užprogramuoti. Tad kažkas gali papriekaištauti ir Šisbeitauskui – kada jis matė tuos dirbančius fontanus? Mačiau ir visada džiaugiuosi fontanu Žemaitijos gatvėje, kurį labai mėgsta vaikai – jiems tai – dalelė kasdieninio džiaugsmo.
Pavasaris baigia nužydėti, dar kai kur galime pasidžiaugti vėliau žydinčių alyvų žiedais ir, aišku, žydinčių gėlių gausybe – jų netrūks visą vasarą. Tik kaip mes mokame tuo žydėjimu džiaugtis? Keletas alyvų žydi ir senamiesčio V. Burbos gatvėje. IR KĄ JŪS MANOTE? Kažkurį praėjusios savaitės vakarą stebiu: viena ponia prisilenkia vieną didelę žydinčios alyvos šaką ir ją lyg savo nusilaužia. Aišku, ta šaka papuoš ponios namus, paskleis savo aromatą. Pagalvojau – o kas būtų, jei po žydinčią alyvos šaką nusilaužtų kiekvienas praeivis? Kaip atrodo jums?
Ateinančią savaitę jau ir Antaninės, tad turėtų pražysti dar vieni kvapniais žiedais pasipuošiantys  krūmai – jazminai, bet kažin, ar taip bus, nes šiemet viskas gamtoje vėluoja. Jazminų mūsų mieste nėra daug, labiausiai juos galima matyti prie gyvenamųjų namų, daugiabučių, tad norisi tikėti, kad žmonėms to kvapo užteks natūraliai – nebūtinai šakas laužyti ir tempti į namus.
Šį savaitgalį Antanines garsiai minės ir švęs Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Ukrinai – renginių čia numatyta dviem dienoms. Atvažiuoja pats maestro Virgilijus Noreika, jau bene prieš dešimtį metų pareiškęs, kad nutraukia savo solinę karjerą, bet taip ir nepaliekantis scenos ir visai jos negadinantis – žmogaus balsas, matyt, niekada nesensta. Pažįstantys garsiuosius Naisius, turės progą pasižiūrėti  Naisių vasaros teatro aktorių pasirodymą. O kur dar gegužinė su gyva muzika, grupe „Euforija“ ir muzikiniais fejerverkais! Dabar ir pats susimąsčiau, ar tokius esu matęs.
Sekmadienį Ukrinuose – tradiciniai, dar kitaip vadinami tituliniai Šv. Antano atlaidai, o Pikeliuose tą pačią dieną Švč. Trejybės parapijos atlaidai, po to – Mažeikių kultūros centro aktorių mėgėjų trupės spektaklis „Langas“.
Beje, važiuodami į Ukrinus, vėliau galite aplankyti žydintį Renavo dvarą, o nuo Pikelių nebetoli ir paslaptingasis, romantiškasis Dautarų dvaras – jei ten dar nebuvę – būtinai užsukit – tikrai nesigailėsit.
Tad jei dar nesugalvojot, kur praleisti savaitgalį, sukit Ukrinų ar Pikelių link.
sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto