Liepos 6–12 dienomis Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro (LMKKSC) organizuoto dviračių žygio „Lietuva–Latvija“ dalyviai pirmadienio vakare kirto šių šalių sieną ir nuo Buknaičių pasienio posto, lydimi policijos ekipažo, pasiekė Mažeikius. Čia dviratininkai apsistojo nakvynės, o kitos dienos rytą patraukė toliau. 
NUOVARGIO NEPARODĖ
Ties Mažeikių miesto riba, prie Reivyčių seniūnijos, dviratininkus pasitiko Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus bei vyriausioji specialistė Aušra Česnienė ir pasveikino nuo Šventosios per pietvakarių Latviją keliavusius žygio dalyvius ir sugrįžusius į Lietuvą.
Dvidešimt septyni dviratininkai, tarp kurių jauniausiajam – 14, o vyriausiajam – 64 metai, stengėsi neparodyti nuovargio, bet visi kaip vienas sakė, kad labiausiai nori maudytis.
Šis noras netrukus išsipildė: pavakarieniavę žygio dalyviai gaivinosi Juodpelkio tvenkinyje, ilsėjosi draugiškoje vakaronėje.
STARTAS – RASEINIUOSE
Kelionė per Žemaitijos regioną ir dalį Latvijos skirta Mindaugo karūnavimo – Lietuvos valstybės dienai pažymėti. Tokia akcija rengiama jau antrus metus, pernai dviratininkai susipažino su Kaliningrado sritimi.
Šiųmetė kelionė prasidėjo liepos 6ąją Raseiniuose. Ši vieta, pasak vienos žygio dalyvės, LMKKSC metodininkės Raimondos Čerkauskaitės, pasirinkta todėl, kad vilniškių moksleivių sporto klubas seniai bendrauja su šio miesto sportininkais, todėl neatsitiktinai šiemet nuspręsta pakeliauti Žemaitijos keliais. Į žygį, be vilniškių ir raseiniškių, šiemet įsitraukė ir kauniškiai: dvidešimt moksleivių ir septyni juos lydintys suaugusieji.
GENDA DVIRAČIAI
Per keturias dienas iki atvykimo į Mažeikius, pasak pašnekovės, patirta nemaža įspūdžių. R. Čerkauskaitė džiaugėsi, kad išvengta traumų, bet jau ne kartą „pavedė“ technika: prakiurdavo padangos, klaipėsi dviračių ratai. Laimė, kad viską buvo įmanoma sutvarkyti vietose.
Laukuvoje dviratininkams koncertavo vietos kapela, Rietave žygio dalyviai buvo sutikti dūdų orkestro.
Kretingoje keliautojus dviračiais pasitiko pulkas bendraminčių, šios transporto priemonės gerbėjų, bei 1000 mylių bėgimo pasaulio čempionas Petras Silkinas. Toliau per Palangą, Šventąją liepos 9ąją dviratininkai kirto Lietuvos – Latvijos sieną ir tą pačią dieną pasiekė Liepoją.
LATVIJA PASITIKO UODAIS
Latvija, pasak R. Čerkauskaitės, lietuvius pasitiko ir išlydėjo spiečiais didelių uodų bei per 30 laipsnių karščiu.
Liepojoje keliautojams buvo aprodytos senos kareivinės, žygio dalyvius sužavėjo negyvenamose patalpose įrengtas Jaunimo šiuolaikinio meno kūrybos centras.
Kitas Latvijos miestas – Kuldiga. Pakeliui į ją ištvermingiausieji aplankė Durbės mūšio vietą. Senas, puikiai sutvarkytas Kuldigos miestas, anot pašnekovės, per visą lankymosi Latvijoje laiką paliko didžiausią įspūdį.
SAVAM KRAŠTE – GERIAUSIA
„Bet vis dėlto geriausia savame krašte. Lietuvoje visada viskas geriausia, todėl labai laukėme, kol vėl pasieksime jos sieną. Nuo pat pasienio mus lydėjo policija, o įvažiuodami į Mažeikius pasijutome kaip tikros žvaigždės: mus fotografavo“, – dalijosi įspūdžiais vilniškė. Beje, jos dviračio spidometras rodė, kad nukeliauta jau 478 kilometrai.
Antradienio rytą prieš išlydėdami žygeivius į tolimesnę kelionę, mažeikiškiai visus apdovanojo knygomis apie Mažeikių kraštą. Iki pat Ventos gyvenvietės dviratininkus vėl lydėjo policija bei medicinos darbuotoja.
Tolimesnis kelionės maršrutas – Kuršėnai, nakvynė Užventyje, o paskutinis kelionės taškas – Raseiniai. Per septynias dienas lietuviai nuvažiavo apie 600 kilometrų.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Lietuvos dviratininkams pervažiuoti valstybines sienas buvo nesudėtinga: pasak jų, Europos Sąjungoje dabar tai labai paprasta.
