Edvardas Grušas, videografas ir fotografas, „GRU media“ įkūrėjas, Telšiuose gyvena ir kuria trejus metus. Jis baigė studijas Anglijoje, gyveno Ispanijoje, tačiau grįžo į gimtąjį miestą, supratęs, kad ramybė ir tyla yra jo prioritetai, o grynas oras geriausias – Lietuvoje.
– Esi videografas, fotografas-kūrėjas. Kaip videografija ir fotografija atėjo į Tavo gyvenimą?
– Viskas prasidėjo dvyliktoje klasėje, kai lietuvių kalbos mokytoja liepė sukurti filmuką pagal eilėraštį. Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie vaizdo įrašų kūrimo. Šis darbelis sulaukė nemažai plojimų atsiskaitymo metu. Sužinojęs, kaip galima karpyti ir klijuoti įrašus, pradėjau įamžinti įvairias keliones su draugais, laisvalaikį, aplinką. Nors studijavau verslą, tačiau būdamas dvidešimt vienerių atlikau praktiką Barselonoje, nekilnojamojo turto agentūroje. Jie nuomodavo prabangius butus miesto centre. Prisimenu, kaip kolegoms pasakiau, kad, mano manymu, butų nuotraukos yra prastos ir galėčiau padaryti geresnes, nors nieko nesupratau apie interjero fotografavimą. Tačiau kiekvieną kartą kolegos, pamatę nuotraukas, džiaugdavosi. Jų džiaugsmas suteikė energijos tobulėti fotografijos srityje.
Po kurio laiko pasisiūliau sukurti reklaminį vaizdo įrašą. Jie sutiko. Įsigijau sudėtingesnę montavimo programą, praleidau daug laiko naršydamas internete ir mokydamasis, kaip profesionaliai naudotis kamera, montuoti vaizdo įrašus, atitaikyti kompozicijas, apšvietimus… Dvidešimt ketverių grįžau į Telšius, norėjau dirbti banke, tačiau šie planai nepavyko. Na, ir ačiū Dievui, nes tai paskatino šešerius metus trukusį pomėgį paversti darbu. Supratau, kad galiu dirbti ir kurti tiek, kiek noriu. Nebūtinai turiu būti pririštas prie standartinės darbo savaitės ar grafiko. Telšiai taip pat turėjo tam įtakos, nes čia mažesni kaštai. Atradau daugiau laiko sau, knygoms, meditacijai, gamtai.
– Tavo gimtasis miestas – Telšiai, studijavai Anglijoje, gyvenai Ispanijoje, tačiau grįžai į Telšius. Čia gyveni jau kurį laiką. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Užsienyje visada jaučiausi kaip svetimšalis, kaip laikinas gyventojas. Jaučiau, kad, užuot bandęs pritapti prie kitos kultūros, turėčiau puoselėti savąją. 2021 metais išvykau į Barseloną su mintimis ten pasilikti, įsikurti. Tuo metu palaikiau santykius su vietine katalone. Kartu kūrėme gyvenimą. Buvimas su jos šeima man parodė, kokie artimi ir šilti gali būti šeimos santykiai. Jaučiausi daug iš jų išmokęs. Tačiau didelis miestas ir skubėjimas mane labai vargino. Nors ir buvo sunku, tačiau nusprendžiau grįžti į gimtąjį kraštą.
Draugė palaikė mano sprendimą. Buvau pasiilgęs gimtinės, šeimos, draugų, žemaičių kalbos, kultūros, papročių, gamtos. Labiausiai pasiilgau gryno oro. Iki šiol pamenu, kad, įkvėpus, rodos, sauso, užteršto ir nemalonaus oro gūsį Barselonoje, mintys nunešdavo į prisiminimus apie Ilgio ežerą ir drėgno, gryno oro pojūtį. Įkvėpęs jautiesi lyg atsigėręs šaltinio vandens… Tokia gaiva. Tokie paprasti ir kasdieniški dalykai paskatino mane grįžti. Taip pat vertinu ramybę, tylą ir paprastus žmones. Telšiai – puiki vieta kurti ir būti.
– Kaip sekasi susikurti ir palaikyti rutiną, kai esi vadovas pats sau?
– Kai mėgsti savo darbą, rutina atsiranda savaime. Jei tą dieną neturiu kur vykti, bet turiu ką montuoti – vadovaujuosi jausmais. Jei jausmai sako: „Montuojam!“, tai ir montuoju, jei sako, kad veikiam kažką kita, tai ir veikiame kažką kita. Tačiau aš mėgstu savo darbą, todėl praleidžiu gan daug laiko juo užsiimdamas. Taip pat jaučiu didelę atsakomybę klientams, noriu palaikyti su jais gerus santykius, pristatyti kokybišką darbą. Suprantu, kad efektyvus darbas leis palaikyti veiklos stabilumą.
– Kūryba reikalauja kantrybės, vidinio užsidegimo ir noro. Kas visa tai palaiko?
– Laisvė elgtis taip, kaip manau, kad yra tinkama. Džiaugiuosi, kad kūryba suteikia man laisvę dirbti, kada noriu ir jaučiu. Turiu daug energijos, minčių, idėjų, kurias noriu įgyvendinti. Visada smagu įgyvendinti tai, ką įsivaizduoju. Kūryba man yra saviraiška. Visi šie dalykai man svarbūs ir suteikia vidinės motyvacijos.
– Ar įsivaizduoji save kitoje srityje? Kurioje?
– Iš tikro – įsivaizduoju. Manau, kad būtų įdomu dirbti aplinkosaugos srityje. Jaučiu didelę pagarbą ir meilę gamtai, būtų smagu prisidėti prie jos išsaugojimo ir puoselėjimo. Taip pat vis pagalvoju, kad norėčiau žmones mokyti medituoti ir su meditacija labiau pažinti save. Pats gan aktyviai užsiimu meditacija, todėl norėčiau pasidalyti šiomis žiniomis ir su kitais. Manau, kad ateityje pavyks tai padaryti.
– Jauni žmonės dažniau išvažiuoja iš gimtojo miesto, nei grįžta ir kuriasi jame. Kas Tave labiausiai žavi Telšiuose ir ką pakeistum, jei turėtum tokią galimybę?
– Labai džiaugiuosi Telšiuose sutiktais žmonėmis, bendraminčiais, su kuriais galiu dalytis savo idėjomis, užsiimti bendrais pomėgiais. Buvo labai netikėta pažinti tokį gausų būrį įdomaus, talentingo ir nepaviršutiniškai mąstančio jaunimo. Taip pat mane labai žavi žemaičių kalba. Telšiuose greitas ir patogus susisiekimas, nereikia leisti laiko spūstyse. Daug gamtos, gryno oro ir… daug veiklos. Aš visada randu, ką veikti. Kartais vos spėju viską padaryti. Jei galėčiau ką nors pakeisti, tai prisodinčiau daugiau medžių, sukurčiau žaliųjų erdvių, ramybės vietų, skatinčiau žmonės daugiau judėti ir medituoti.
– Ką labiausiai nori parodyti ir perteikti savo darbais?
– Dažniausiai grožį. Detales, kurių nepastebime. Dabar atsirado nauja aistra – audrų įamžinimas. Tai noriu perteikti jų didybę, galią ir grožį. Pastebiu, kad kūryba yra mano meninė saviraiška. Kaip jaučiuosi, taip ir darau. Gerai, kad dažniausiai jaučiuosi ramus ir esu pozityviai nusiteikęs.
– Kas Tau yra didžiausias įkvėpimas ir kur jį atrandi?
– Mane įkvepia daug skirtingų dalykų. Kartais tai būna toks emocinis įkvėpimas: kai apima niūri nuotaika, jausmai, atrodo, kad tuo metu lengviau save išreikšti ir kurti. Arba kai esi nepatenkintas esama situacija ir nori kažką pakeisti, parodyti ar sukurti. Žinoma, mane labai įkvepia gamta, visur pasikartojančios formos ir užburiantys raštai. Taip pat įkvėpimas tiesiog ateina iš gyvenimo: gyvenimiškų patirčių, istorijų, filmų, muzikos. Dažnai klausydamasis muzikos matau vaizdinius, kuriuos norėčiau perteikti savo kūryboje.
Rugilė LAURINAVIČIŪTĖ
