Autorės nuotr.
Mažeikių muziejaus darbuotojai artėjant žiemos šventėms jau ne pirmus metus žmones pakvietė padovanoti muziejui praėjusio šimtmečio žaisliukų.
Ir žmonės į šį kvietimą-prašymą atsiliepia – nebenaudojamus senus žaisliukus patiki saugoti muziejininkams.
Sukelia prisiminimų
Artėjant Kalėdoms, ko gero, ne vienam atmintyje iškyla vaizdiniai apie vaikystę, apie dėžes, dėžutes, lagaminus, kuriuose būdavo kruopščiai saugomi kalėdiniai žaisliukai. Apie tai, kad per Kūčias tos dėželės būdavo parnešamos „nuo aukšto“ į kambarį, kuriame jau puikuodavosi žaliaskarė, apie artimuosius, susiburdavusius aplink eglutę jos puošti…
Suaugusieji vaikams jei ir leisdavo prisiliesti prie trapių stiklinių žaisliukų, tai pirmiausia įspėdavo būti atsargiems, kantriems ir eglutę puošti lėtai. Tam, kad beskubant žaisliukai nesudužtų.
Buvo laikai, kai šie papuošalai buvo nepigūs, nedažnai įsigyjami. Gal todėl ir buvo labiau branginami bei saugomi.
Tradicija – iš Vokietijos
Apie tai, iš kur atsirado tradicija puošti kalėdines eglutes, yra ne viena versija ir istorija.
Vis dėlto manoma, kad šios tradicijos autorius – vokietis reformacijos pradininkas Martynas Liuteris. Pasakojama, kad apie 1500-uosius metus, eidamas mišku, pamatė apšerkšnijusią eglutę. Ją nukirto ir tokią – apšalusią parsinešė namo. Nuo tada atsirado ir išplito eglių puošimo tradicija.
Nepriklausomai nuo to, kiek žmogui metų, eglės puošimas yra tam tikras kasmet besikartojantis ritualas, į kurio prasmę žmonės per daug nesigilina, tačiau jaučia, kad jis mielas, jaukus, šviesus.
Žmonėms pradėjus savo namuose Kalėdų išvakarėse puošti egles, reikėjo ir tam skirtų žaislų.
Pasirodo, eglės žaislai – ypač senieji, yra istorinė vertybė. Besidomintieji eglės žaislais, juos tyrinėjantieji, kad ir sunkiai, tačiau sugeba atsekti kur, kada tie žaisliukai pagaminti. Medžiagos, iš kurių jie pagaminti, gaminimo technologijos žmonėms „papasakoja“ apie eglės žaisliukų raidą.
Muziejus sulaukia dovanų
Mažeikių muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė rodo dėžutę su neseniai muziejui lankytojų padovanotais eglutės žaislais.
Į muziejuje neseniai vykusią vieną iš edukacijų neseniai buvo atvykę Viekšnių gimnazijos trečiokai ir jų mokytoja.
Vaikai į muziejų atėjo nešini dovana – dėžute senų žaisliukų.
„Mokytoja papasakojo, kad paklausė vaikų, gal jų tėvai ar seneliai dar turi senų, nebenaudojamų žaisliukų. Du pradinukai atnešė jų į mokyklą, o atvažiuodami mokinukai atvežė štai tokią dovaną“, – prisiminė muziejininkė.
Pašnekovė sakė, kad dar bendraus su viekšniške mokytoja – muziejininkai nori kiek įmanoma daugiau sužinoti apie tuos žaisliukus, kada jie pirkti, kam priklausė ir panašiai.
Vienas iš ryškiausių bruožų, padedančių atskirti, ar žaisliukas senas, ar nelabai – stiklo sujungimas. Senieji buvo gaminami rankomis, todėl jų sujungimas yra gerai matomas. Naujesniais laikais žaisliukai yra gaminami naudojant specialias formas ir sujungimų nesimato.
Žaisliukų įvairovė
Bėgant laikui keitėsi ir medžiagos, iš kurių buvo gaminami eglės žaisliukai, ir jų tematika, ir juose atsispindėjusios aktualijos.
Mažeikių muziejus turi gavęs dovanų prisegamų žaisliukų – jie vieni iš seniausių, kuriuos muziejui padovanojo rajono gyventojai. Sulaukta ir senovinių laikiklių žvakutėms, kuriais jos būdavo tvirtinamos prie šakų. Taip pat žaisliukų su spyruoklėmis – prisegti prie eglių ar pušų šakų tokie papuošimai pajudinti svyruodavo ir taip sukurdavo spingsėjimo, judėjimo, gyvumo įspūdį.
Įdomu tai, kad sovietmečiu per Kalėdas ant žmonių stalų maisto produktų įvairovės nebuvo, tačiau ant kalėdinio medelio ji buvo – ir dar kokia. Eglutės buvo puošiamos žaisliukais, imituojančiais įvairias gėrybes – apelsinus, mandarinus, vynuoges, braškes, kukurūzų burbuoles, agurkus, žuvis ar net duonos kepaliukus.
Ragina ne išmesti, o padovanoti
Kai muziejus glaudėsi buvusio Moksleivių techninės kūrybos centro pastate Kudirkos gatvėje, muziejininkai iš seno stendo sumeistravo eglę, skirtą seniems žaisliukams sudėti.
Muziejininkei Jūratei Miliauskytei buvo kilusi mintis paskelbti informaciją, kad jei ateinantieji į edukacijas muziejui padovanos senų eglės žaisliukų, už užsiėmimus nereikės mokėti pinigų.
Jau vėliau kasmet prieš didžiąsias žiemos šventes pradėta skelbti informacija, kad mažeikiškiai, savo sandėliukuose ir palėpėse saugantys nebenaudojamus žaisliukus, ketinantys juos išmesti, verčiau padovanotų juos muziejui.
„Žmonės, kurie apsisprendžia atiduoti žaisliukų muziejui, sako, kad čia jie bus saugūs. Tokie lankytojai pasakoja, kad nebepuošia didelių eglių ir žaislų tiek daug nebereikia. O be to, laikas bėga, žaislai blunka, norisi egles dabinti naujesniais. Kiti nenori senaisiais žaislais puošti eglių dėl to, kad jie gali sudužti“, – pastebėjo Raimonda Ramanauskienė.
Viekšniuose – žaisliukų paroda
Muziejuje saugoma senųjų eglutės žaislų iš uždarytos Kapėnų kaimo mokyklos. Labai daug jų yra padovanojusi Mažeikių lopšelio-darželio „Saulutė“ bendruomenė bei mažeikiškė Rasa Tamošiūnienė. Originalesnius, retesnius žaisliukus muziejui saugoti patikėjo Rūta Urbonavičiūtė.
Šiuo metu senovinių kalėdinių žaisliukų parodėlė „Kalėdų spindesys“ vyksta Viekšniuose, Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejuje. Ją bus galima apžiūrėti iki Trijų karalių.
„Sako, rankų darbas visada šildo. O juk senieji žaisliukai būdavo daromi su meile. Kiekvienas buvo iščiupinėtas, išglostytas meistro rankų. Gal todėl jie, kad ir nublukę, aptrupėję, vis tiek yra labai mieli ir tarsi spinduliuoja kažkokią gerą energiją“, – apibendrino muziejininkė R. Ramanauskienė.
