Internete, socialiniame tinkle „Facebook“ sklando kvietimas dalyvauti šeštadienį vyksiančiame pėsčiųjų žygyje „Didvyrių pėdomis. Laisvės kovos Sedos krašte“.
Žygio organizatorius – istorija, rezistencijos kovomis besidomintis mūsų rajono gyventojas Kęstutis Sidabras. Jis tikina: maršruto ilgiu šis žygis nebus labai didelis, tačiau istorinės informacijos žygeiviai, planuojantys atvykti iš įvairių šalies vietų, gaus tikrai daug.
Numatyta aplankyti daug vietų
Iš pradžių apie žygio pradžią ir vietą. Norintieji jame dalyvauti šeštadienio rytą, tarp 10 val. ir 10 val. 30 min., turėtų atvykti į Sedą, prie paminklo Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, žuvusiems Sedos kautynėse. Šis paminklas yra pastatytas netoli Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Varduvos g. 1.
Planuojamas nueiti atstumas – apie 13 kilometrų.
Einant nuo Sedos iki Dagių miško, neskubant, dalijantis informacija, pasakojimais, atsakant į klausimus ketinama aplankyti Sedos kautynių vietą, senąsias Sedos kapines, kuriose palaidoti šiose kautynėse žuvę Tėvynės apsaugos rinktinės kariai. Žygeiviai aplankys generolo Povilo Plechavičiaus malūną, kuriame kadaise veikė Sedos komendantūra.
Kalnijų kaime – vietą, kur buvo užkasami partizanų palaikai, „Alkos“ rinktinės vadavietę ir rinktinės štabo narių žūties bei palaidojimo vietas Dagių miške.
Apie tai, kas vyko Sedos krašte
K. Sidabras, apibūdindamas būsimo žygio programą, rašė: „Prisiliesdami prie šio krašto istorinio lobyno, sužinosime, kokie įvykiai Žemaitijoje vyko 1918–1919 m. ir kodėl sediškiai taip brangina generolo Povilo Plechavičiaus atminimą. Aplankysime 1944 m. spalio 7 dieną vykusių Sedos kautynių vietą. Išgyvensime anos dienos nuotaikas bei sužinosime, kas buvo Tėvynės apsaugos rinktinė, kaip ji formavosi ir kokia yra jos kovos su Raudonąja armija reikšmė Lietuvai. 1944 m. rudenį, vos atslūgus fronto bangai, Sedos apylinkėse įsižiebė aktyvios partizaninio pasipriešinimo kovos. Tam tikrais laikotarpiais aplinkiniuose kaimuose buvo įsikūrusios „Alkos“ rinktinės ir Žemaičių apygardos vadavietės.
Žygio finišas – buvusioje „Alkos“ rinktinės vadavietėje, kurioje 1948 m. rugpjūtį buvo sunaikinta visa rinktinės vadovybė.
Pėsčiųjų žygį skirsime ukrainiečių tautybės partizano, „Alkos“ rinktinės štabo nario – AMBO atminimui. Taip paminėsime 75-ąsias jo žūties metines.“
Nuo vaikystės girdėdavo pasakojimus
„Santarvės“ paklaustas, kodėl jam tokios artimos Lietuvos laisvės kovų bei partizaninio pasipriešinimo temos, K. Sidabras pajuokavo: kiekvienas žmogus yra savaip išprotėjęs dėl tam tikrų dalykų, sričių, o jis pats – būtent dėl šito Lietuvos istorijos laikotarpio.
„O jei rimčiau, tai partizaniniu pasipriešinimu, rezistencinėmis kovomis domiuosi turbūt dėl to, kad apie jas girdėjau jau nuo tada, kai save atsimenu kaip sąmoningą žmogų. Mano mamos dėdė buvo partizanas. Jis dažnai lankydavosi pas savo seserį, mano močiutę. Ir mano mama apie visa tai pasakodavo. Gaila, kad visais šiais dalykais nepradėjau domėtis anksčiau. Bet, matyt, viskam savas laikas“, – kalbėjo žygio organizatorius.
Rengti žygį drąsino bendraminčiai
K. Sidabras yra „Facebook“ veikiančios istorija besidominčių žmonių grupės „Birželio sukilimas“ narys. Šią grupę administruojantys keli bendraminčiai Kęstutį ir paskatino organizuoti šį edukacinio pobūdžio pėsčiųjų žygį po Sedos apylinkes.
„Pirminė mano idėja buvo organizuoti žygį, skirtą atminti ir pagerbti ukrainiečių tautybės partizanui AMBO. Buvau tą idėją pasiūlęs Ukrainos namams Lietuvoje. Iš pradžių jie gana entuziastingai pasižiūrėjo į šį dalyką, bet vėliau su jais komunikuodamas supratau: tų žmonių mintys dabar tikrai ne Žemaitijos miškuose, o Ukrainoje. Nutariau geriau šį reikalą atidėti ir palaukti geresnių laikų“, – prisiminė pašnekovas.
sutvarkymo iniciatyvų, o šį kartą visi norintieji kviečiami tas vietas aplankyti.
Sumanymui užgesti neleido „Birželio sukilimo“ atstovai. Jie Kęstučiui sakė: „Darykime, susirinkime, eikime – dėmesio istorijai, pagarbos istorinėms asmenybėms niekada nebus per daug.“
Jei planai nepasikeis, žygyje planuoja dalyvauti šios grupės nariai, gyvenantys Vilniuje, Kaune, Trakuose, Biržuose. Prisijungti kviečiami ir Mažeikių rajono gyventojai bei visi, kam nesvetima Lietuvos istorija.
Yra įvairių iniciatyvų autorius
K. Sidabras jau ir ankstesniais metais yra įgyvendinęs įvairių idėjų – kiekvieną vasarą, liepą, jo iniciatyva rengiama akcija „Atmintis gyva“, kai jaunimas, šauliai, istorija besidomintys visuomenės nariai važiuoja lankyti Žemaitijos istorinių vietų. Anksčiau jis yra inicijavęs akciją „Uždek žvakę ant partizano kapo“.
Prieš ketverius metus, kai suėjo 70 metų po Žemaičių partizanų apygardos „Alkos“ rinktinės sunaikinimo, būrys entuziastų pagal galimybes buvo sutvarkę partizanų štabavietes, jų žūties ir užkasimo vietas.
Kęstučio manymu, tokių žygių, kurių metu lankomos su partizaniniu pasipriešinimu susijusios Mažeikių rajono, Žemaitijos vietos, būtų galima surengti ne vieną. Svarbu, kad tik būtų norinčiųjų dalyvauti, išgirsti, pamatyti, sužinoti.
Nori, kad žinotų ir žmonės iš toliau
Šiemet žygiuoti iš Sedos į Dagių mišką nuspręsta norint populiarinti Sedos kautynių įvykį, suteikti žinių apie Tėvynės apsaugos rinktinę. Nes, pasak K. Sidabro, susidaro įspūdis, kad visa tai labiau žino vietiniai žmonės, o toliau nuo Mažeikių gyvenantiems, net ir istorija intensyviai besidomintiems žmonėms žinių apie Sedos kautynes trūksta. „Mūsų maršrute – Dagių miškas. „Alkos“ rinktinės istorija yra susijusi su tuo mišku. Ukrainietis partizanas AMBO buvo „Alkos“ rinktinės štabo narys. Yra žinoma tik apytikslė jo žūties vieta, o atminimo ženklo niekur nėra. Bet bent taip – aplankydami jo bendražygių įamžinimo vietas – tuo pačiu pagerbsime jį ir pagarsinsime „Alkos“ rinktinės vardą“, – kalbėjo K. Sidabras.
Jis įsitikinęs: nors Mažeikių krašto partizaninis judėjimas buvo ne toks intensyvus, lyginant su Telšių, Plungės Kretingos rajonuose vykusiu judėjimu, daugiau sužinoti apie jį tikrai verta.
Loreta BUTKUTĖ
Nuotr. iš redakcijos archyvo
